Hipervizualumas, transestetizmas ir šiuolaikinis mados dizainas

LTDarbe analizuojamos meno istorijos, vizualios kultūros ir mados sąsajos, atskleidžiami vaizduojamojo meno (dailės) kūrinių elementų panaudojimo tipiniai būdai ir formos, išryškinami meninių ir estetinių strategijų ypatumai, aptariami ir lyginami šiuolaikinių užsienio ir Lietuvos mados kūrėjų darbai. Tyrimas paremtas prancūzų sociologų Pierre’o Bourdieu kultūrinių laukų bei Gilles’o Lipovetsky’io ir Jeano Serroy meninio kapitalizmo ir hipervizualumo sampratomis. Šiuolaikinėje postmodernioje kapitalistinėje ekonominėje sistemoje ir vaizdo kultūroje nepaprastai svarbus yra į visas gyvenimo sritis įsiskverbęs estetizmas, vaizdumas, meniškumas, regimumas ir matomumas. Šios savybės įgauna savitą kapitalo formą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Šiandien įsigali hipervizualumo režimas, kurio diktatui paklūsta praktiškai visos socialinės, ekonominės, politinės, kultūrinės, meninės ar mokslinės veiklos sritys. Hipermodernioje sistemoje estetizmas, vaizdumas ir emocionalumas pajungiamas pelno ir vartojimo rinkų plėtimui, kurį Lipovetsky ir Serroy vadina meniniu kapitalizmu arba kūrybiniu transestetizmu. Estetizmo principai įsivyrauja kapitalistinėje gamyboje: į vartojimo rinkai skirtus produktus integruojamas vaizdumas, stilingumas, viliojimas, emocija – nepaprastai sureikšminamos juslinės (regimos vizualios) savybės, todėl meninis kapitalizmas yra ekonominė sistema, kuri veikia kaip nuolatinė vartojimo rinkų, objektų ir kasdieninės aplinkos estetizacijos sistema. Estetinis kapitalizmas taip pertvarko socialinę sanklodą ir gyvenseną, kad mados fenomenas peržengia tik aprangos sferos ribas. Hipermada tampa bendru procesu ir sienas peržengiančia forma, be paliovos užkariauja visas bendro visuomenės gyvenimo sritis ir keičia objektų ir vietų, kultūros ir atvaizdų struktūrą bei hierarchiją.Šiuolaikinis mados dizainas – tai kultūrinių praktikų kompleksas, vizualios ir materialios kultūros forma, kuris tapo svarbia kūrybinių ir kultūrinių industrijų dalimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Meninis kapitalizmas; Hipervizualumas; Transestetizmas; Mados industrija; Artistic capitalism; Hyper-visuality; Trans-aesthetics; Fashion industry.

ENThis paper deals with interactions of the history of art, visual culture and fashion design. It demonstrates in which ways the imaginary museum of visual arts is typically used by the fashion industry and designers. Finally, it reveals the artistic and aesthetic strategies used by Lithuanian fashion designers. This research is based on Bourdieusian sociological theory of cultural fields and Gilles Lipovetsky’s and Jean’s Serroy’s conception of artistic capitalism and hyper-visuality. Aesthetism, visuality, artisticism, and visibility are relevant features of postmodern capitalistic system and contemporary visual culture. These characteristics become a form of material and non-material capital and relevant strategic competitive advantage in the economic field and the market. All spheres of contemporary social, economic, political, cultural, artistic or intellectual life are subordinated to the regime of hyper-visuality. In hypermodern system aesthetical, visual and emotional qualities are used to enlarge profit and consumption markets. This system might be defined according to Lipovetsky and Serroy, as artistic capitalism or creative trans-aesthetism. Principles of aesthetics dominate in capitalist production: products of everyday consumption include such qualities as visuality, style, attraction, emotionality – sensual, visual qualities are very important. So, artistic capitalism is the economic system that functions as a perpetual aesthetisation system of consumption markets, objects, products and everyday environment. Aesthetic capitalism transforms social structure and the way of life. The phenomenon of fashion is continually transgressing sphere of clothing. Hyper-fashion as a common process penetrates all fields of social life, dominates and transforms hierarchy and structure of cultural objects, products, and images.Contemporary fashion design is a complex of cultural practices, a form of visual and material culture that becomes an important part of the creative and cultural industries. [From the publication]

• Kūrybos ekonomikos sektoriai: kūrybinių industrijų sąrašų lyginamoji analizė / Tomas Kačerauskas. Filosofija. Sociologija. 2014, t. 25, Nr. 1, p. 35–43.
• Kūrybos ir kultūros industrijos: filosofiniai, sociologiniai ir komunikaciniai aspektai / Tomas Kačerauskas. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 3, p. 112-120.
• Tarp rytų ir vakarų : XVI-XX a. LDK bajorų kostiumo formavimo aplinkybės ir pavidalai / Rūta Guzevičiūtė. Vilnius : Versus aureus, 2006. 390 p.
• Vartojimas, identitetas ir gyvenimo stilius / Jūratė Černevičiūtė. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 3, p. 20–24.