Nuo Krėvos iki Liublino: Lenkijos ir Lietuvos santykiai iki 1569 m.

LT1569 m. sudaryta Liublino unija gerokai pakeitė Lenkijos ir kitų, naująją Respubliką (Žečpospolitą) sudariusių valstybių bei tautų istorijos eigą. Sąjungos rezultatas - federacinė Lenkijos-Lietuvos-Rusios valstybė, daugiau nei 200 metų vaidinusi pagrindinį vaidmenį Europos politinėje scenoje. Didžiulis, XVII a. pradžioje beveik 1 mln. kv. km Respublikos plotas, taip pat nemažas ekonominis ir karinis potencialas užtikrino jai lyderės poziciją tarp Europos valstybių. Strateginį Respublikos vaidmenį nulėmė jos padėtis tarp Europos civilizacijos - lotynų christianitas - ir stačiatikių bei islamo pasaulių. Naujaisiais laikais Lenkijos-Lietuvos valstybė užkirto kelią autokratiškai valdomai, agresyviai Osmanų imperijai, nuo XIV amžiaus vidurio užgrobusiai nemažai sričių Viduržemio jūros baseine - 1453 m. sutriuškinusiai Bizantijos imperiją, o 1526 m. užkariavusiai Vengrijos Karalystę. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros išsiplėtusi tarp Vyslos, Nemuno ir Dniepro baseinų išsidėsčiusi Lenkijos-Lietuvos valstybė vienu metu turėjo pasipriešinti sparčiai augančioms galybėms: rytuose Maskvai ir Rusijai, o šiaurėje Švedijai. Ilgalaikė ir sekinanti akistata su šiomis šalimis apibrėžė Respublikos poziciją tuometinėje Europoje. Respublika varžėsi su Rusija dėl Rusios teritorijos valdymo. Ginčų su Švedija ašį sudarė kova dėl įsigalėjimo Baltijos jūroje. Šių politinių ir karinių konfliktų sūkuryje Lenkijos ir Lietuvos sąjungos patvarumui ir 1569 m. Liublino seimo metu sukurtos federacinės valstybės vieningumui buvo skirti dideli išbandymai. [Iš straipsnio, p. 11]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Krėvos sutartis, 1385 (Krėvos aktas; Krėvos unija; Union of Krewo; Act of Krėva); Kingdom of Poland; Union of Lublin; Union of Krewo.