The Benefit non-take-up in the context of cash social assistance reform in Lithuania

LTStraipsnio tikslas yra pristatyti piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo mastų skaičiavimus Lietuvai, atsižvelgiant į piniginės socialinės paramos sistemos reformą. Teisė į adekvačias minimalių pajamų išmokas yra vienas iš 20 principų, įtvirtintų Socialinių teisių ramstyje. Naudojant mokesčių-išmokų mikrosimuliacinį modelį EUROMOD buvo siekiama identifikuoti visus teisę į piniginę socialinę paramą turinčius žmones ir išsiaiškinti, koks galėtų būti išmokų nepaėmimo mastas Lietuvoje. Rezultatai 2016 m. parodė, kad Lietuvoje išmokų nepaėmimas buvo apie 22 proc. Taip pat buvo identifikuoti du namų ūkių tipai, kuriuose piniginės socialinės paramos išmokos nepaėmimo mastas viršija 30%: vieniši asmenys bei vieniši tėvai. Pastebėta, kad piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo dinamika 2007–2016 m. laikotarpiu neigiamai koreliuoja su vidutiniu metiniu piniginės socialinės paramos išmokų gavėjų skaičiumi. Tai rodo, kad piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimas pasižymi anticikliškumu lyginant su ekonomikos augimo ciklu. Mes patvirtiname prielaidą, jog išmokų nepaėmimo lygis Lietuvoje didėjo po pastarosios piniginės socialinės paramos sistemos reformos. Visgi, reikalinga detalesnė analizė siekiant atskirti ekonominio ciklo ir socialinės paramos reformos poveikį piniginės socialinės paramos nepaėmimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Piniginė socialinė parama; Išmokų nepaėmimas; Social assistance; Benefit non-take-up; Lithuania.

ENThe purpose of this article is to present the results of cash social assistance (CSA) benefit non-take-up in the context of the CSA system reform in Lithuania. The right to adequate minimum income benefits is one of the 20 key principles under the European Pillar of Social Rights (EPSR). Using the tax-benefit microsimulation model EUROMOD we seek to identify all those eligible to CSA benefit and to analyse its non-take-up rates in Lithuania. The analysis for 2016 showed that CSA benefit non-take-up in Lithuania was around 22%. This means that around one fifth of those who are entitled to this benefit do not get it for various reasons. The results show that there are two types of households, with a non-take-up rate exceeding 30%: single person and lone parent households. The dynamics of CSA benefit non-take-up between 2007-2016 were strongly negatively correlated to the annual average number of recipients of the CSA benefit. This makes for a counter-cyclical dynamic of the CSA non-take-up relative to the economic growth cycle. We find some evidence of an increase in the CSA non-take-up rate following the recent CSA reform in Lithuania. Further analysis is needed to distinguish between the effects of the economic cycle and the CSA reform. [From the publication]

• Socialinė politika ir gyvenimo eiga: gyvenimo eigos politikos analizės schemos pritaikymas Lietuvai / Jekaterina Navickė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 92-103.
• Social protection benefits compatibility and evaluation criteria: the case of Lithuania / Vitalija Gabnytė-Baranauskė. Ekonomika. 2024, t. 103 (2), p. 6-23.