"Paralelinės visuomenės" užuomazgos sovietinėje Lietuvoje: katalikiškojo pogrindžio ir etnokultūrinio sąjūdžio simbiozė
LTIšsikėlėme tikslą paaiškinti, kaip atsirado Sąjūdis, tikėdamiesi aptikti jo šaknis totalitarinio režimo nesurežisuotame ir nesuvaldytame sociume - savarankiškoje visuomenėje. Tačiau ar įmanoma atrasti sovietinio režimo laikais buvus nesovietinę visuomenę? Ar totalitarinio režimo sąlygomis įmanomas ne tik vidinis moralinis pasipriešinimas, kurį išgyvena tik pats žmogus, ne tik pavienė herojiška kova prieš sistemą, bet ir alternatyvus visuomeninis būvis? Jeigu taip, kur jo ieškoti? Julius Sasnauskas, vienas iš nedaugelio Lietuvos disidentų, atvirai kovojusių su sovietine sistema, savo atsiminimuose rašo: "Buvo labai nedaug laisvės, nedaug vilties ir nedaug prošvaisčių ką nors pakeisti. Tik drąsos buvo daug, tarsi protui aptemus. <...>Lietuva tuo metu statė naujus tiltus, tiesė kelius, savinosi taikųjį atomą, veisė nutrijas, vis švariau kalbėjo rusiškai ir, kaip vėliau sužinojau, guodėsi "tyliąja rezistencija"." Beprotiška drąsa susidūrus su naikinančia sistema ir vienišumas - šis apibūdinimas, ko gero, tiksliausiai nusakytų saujelės žmonių, kuriuos galėtume pavadinti tikraisiais rezistentais sovietmečio Lietuvoje, egzistencinę būseną. Jei Sąjūdžio ištakų mėgintume ieškoti disidentų tinkluose, tektų liūdnai konstatuoti, kad šie tinklai Lietuvoje itin mažai aprėpė ir niekaip negalėtų paaiškinti visuomenės masinės mobilizacijos 1988-aisiais. Tačiau ar iš tiesų visi kiti lietuviai gyveno tvarkingą sovietinį gyvenimą ir dalyvavo komunizmo statyboje, kartkartėmis pakeiksnodami valdžią virtuviniuose pokalbiuose ar pasiguosdami tuo, kad dirba Lietuvos naudai? Ar nemėginimas kovoti su sistema yra tolygus sistemos kūrimui?. [Iš straipsnio, p. 33]Reikšminiai žodžiai: Sąjūdis; Katalikiškasis sąjūdis; Etnokultūrinis sąjūdis; Visuomenė; Sajudis; Catholic Movement; Ethnocultural movement; Society.
