LTAmžių sandūroje visuomenės socialiniai ir politiniai santykiai įgauna naujas formas, keičia, vertybes bei institucijas, struktūras, funkcinę jų paskirtį. Tam tikras socialinės įtampos augimas ir vertybių konfliktai yra suponuojami socialinių ir ekonominių skirtumų. Socialiniai santykiai tiesiogiai veikia politinius interesus ir konkurenciją. Šių vertybių konkurencingumas atsispindi politinėje veikloje, veiklos procedūrose įskaitant administravimo procedūras. Viešasis administravimas tampa visuomenę užvaldžiusių konfliktų, skirtumų ir 4 paradoksų visuma su savo sudėtinėmis dalelytėmis, organizacine patirtimi ir kt. Tačiau minėtos formos tik iš dalinai atspindi šiandienos viešojo administravimo transformacijas. Ir tai greičiau yra ne priežastis, o pasekmė. Šiuolaikinę viešojo administravimo raidą daugiau lemia vykstantys pokyčiai, egzistuojantys paradoksai ir konfliktai. Svarbiausi jų - itin spartūs socialiniai pokyčiai ne tik tokiose sferose kaip emigracija, gyventojų skaičiaus dinamika, bet ir socialinių pokyčių ekonominiai ir valdymo instrumentai, technologinis socialinių procesų raidos kontekstas bei žinių ir informacijos galimybių augimas. Visa tai sudaro sąlygas ir potencialias spartesnės visuomenės intervencijos į aplinką galimybes, keičia susiformavusias vertybes ir visuomenės narių elgseną, (taip pat valdymo, administravimo elgseną), orientuoja į stabilesnį, saugesnį ir prognozuojamą visuomenės vystymąsi. Kartu negalima nematyti kad žinių, informacijos plėtra dažnai sąlygoja visuomenės nestabilumo efektą.sąlygojančias įvairias negatyvias pasekmes, sukeliančias visuomenės interesų grupių nepasitenkinimą, tam tikras nihilizmo formas, globalizacijos sąlygomis pasaulyje plintančias fundamentalizmo tendencijas, begalę naujų tikėjimo formų ir pan. [Iš straipsnio, p. 352]Reikšminiai žodžiai: Viešasis administravimas; Modernizavimas; Public administration; Modernization.