Europos Sąjungos teorinė ir praktinė regioninės plėtros programų patirtis, Lietuvai integruojantis į ES

• Perminienė, Neringa
• Vengrauskas, Petras Vytautas

LTStraipsnio tikslas - išanalizavus teorinius regioninės plėtros aspektus ir ES šalių regioninės politikos patirtį bei pagrindines jų problemas, pritaikyti regioninės politikos plėtros metodus bei numatyti Lietuvos galimybes regioninėje periferijų plėtroje. Nėra universalios regionų plėtros teorijos, todėl, siekiant pagrįsti regionų plėtrą, reikėtų derinti kelias konkrečiu atveju tinkamas - ankstyvąsias ar moderniąsias - regionų plėtros teorijas: pramonės priartinimo prie vartotojų, inovacijų, išteklių panaudojimo ir pan. Įgyvendinant Bendrijos paramos schemas (BPS), išryškėjo problemos: nepakankama paramos panaudojimo kontrolės bei administracinė regionų sistema; nestabili nacionalinė politika nesudaro sąlygų paramą panaudoti maksimaliai. Pagrindinės atsiskleidusios Kohezijos šalių ir Mezzogiorno ekonominio vystymosi problemos yra šios: vidinis regioninis disbalansas; žemės ūkis - pagrindinė regionų veikla; neefektyvi pramonės ir paslaugų sektoriaus veikla; žema darbuotojų kvalifikacija; neefektyvi socialinė bei ekonominė infrastruktūra. Struktūrinių fondų parama padarė nemažą įtaką periferijų BVP augimui. Tačiau vis dėlto labiausiai ji buvo orientuota į ekonominės infrastruktūros plėtrą, naujų pramonės šakų kūrimą, žemės ūkio modernizavimą, darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą. Tinkamos BPS programos įgyvendinimo prielaidos Lietuvoje: paprasta programos įgyvendinimo struktūra; stabilus regiono makroekonominis režimas; pagalba gamybiniam sektoriui. Lietuvos vidaus regionai santykinai yra vienodo dydžio, tačiau pasižymi dideliais skirtumais. Svarbiausi regioninės plėtros Lietuvoje uždaviniai turėtų būti šių skirtumų mažinimas ir bendra ekonominė ūkio plėtra.

ENThe purpose of the article is to apply methods of regional development policy and define the options of regional development of Lithuania having analysed theoretical aspects of regional development and the experience (including the problems) of the EU. A universal regional development theory does not exist, thus, in order to substantiate regional development, few regional development theories, mostly suitable for certain case (early and modern ones), should be applied. They are: industry access to consumers, innovations, using of resources, etc. The implementation of Community Support Programmes (CSP) shows such problems as insufficient control and undue administrative system of regions; and unstable regional policy that does not allow using support at maximum extend. Economic development problems, disclosed in Cohesion and Mezzogiorno countries, are the following: internal regional misbalance, agriculture as the main regional activity, inefficient activity of industry and service sector, low qualification of employees, and inefficient social and economic infrastructure. The grows of GDP in periphery was greatly influenced by the support of structural funds, but, nevertheless, it was mostly focused on the development of economic infrastructure, the creation of new industries, the modernisation of agriculture, and training of labour force. Preconditions for implementing CSP in Lithuania are the following: simple structure of implementation, stable regional macroeconomic regime, and help to production sector. Regions of Lithuania are relatively similar in size, but have other differences. The most important tasks of regional development in Lithuania should involve the reduction of regional differences and general development of the economy.