LTŠame darbe siekiama išsiaiškinti, ar Europos integracijos procesas prisidėjo prie realios finansų rinkos integracijos. Tyrimas grindžiamas sigma suartėjimu ir grupių analize. Visų pirma, tyrimą sudaro svarbiausių kapitalo struktūros dalių analizė. Pagrindinis dėmesys skiriamas didžiajai visų įsipareigojimų daliai (nuosavybės, banko paskolų, skolos vertybinių popierių ir prekybos kreditų). Buvo vertinami skirtingi suartėjimo būdai atskirose geografinėse zonose – euro ir ne euro zonos šalyse. Rezultatai rodo, kad šalys pirmiausia suartėja nuosavybės ir investicinių fondų srityse ir, antra, banko paskolų srityje. Vertybinių popierių skolos ir prekybos kreditų analizė padeda pasiekti nuosaikaus suartėjimo, o prekybos kreditų srities analizė – mažiausio suartėjimo. Be to, skirtumai tarp įmonių euro ir ne euro zonos šalyse yra nereikšmingi. Tai atskleidžia, kad politika, kuria siekiama integruoti finansinius procesus visose valstybėse narėse, šiuo atžvilgiu yra sėkminga. Ekonominės krizės poveikis labiausiai pastebimas skatinant suartėjimo plitimą. Naujausi rezultatai rodo, kad ekonomikos augimas apriboja suartėjimą. Apibendrinant galima teigti, kad ES valstybių narių judėjimas, siekiant didesnės finansinės integracijos ir pasitelkus institucijų harmonizaciją, užtikrina vienodas sąlygas įmonėms, atsižvelgiant į jų finansavimo galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Suartėjimas; Finansų sistemos; Įmonių kapitalo struktūra; Convergence; Financial systems; Capital structure of enterprises.
ENThe study aims to investigate whether the European financial systems, thus access, efficiency, and use of financial services by enterprises have been subject to a convergence process. We focused on the important financing instruments – equity, bank loans, debt securities, and trade credit. The convergences were evaluated within separate geographical scopes; Eurozone countries and non-Eurozone countries. The results show that the countries converge primarily in equity and investment funds, secondarily in bank loans. Analyses of debt securities and trade credits result in moderate convergence, with the lowest convergences within trade credits. At the same time, differences between companies in Eurozone and non-Eurozone countries are negligible. It suggests that policy aiming to integrate financial processes for all Member States seems to be successful in this respect. Our results also show that economic growth narrows convergence. We conclude that there is a degree of success in the integration of European financial systems; in particular, the outcome of the absolute convergence analysis in Europe is broadly confirmed. [From the publication]