Religinė dimensija Palangos grafų Tiškevičių rūmuose

LTLietuvos dailės muziejaus (LDM) Palangos gintaro muziejus svarbus ne tik tuo, kad turi vieną gausiausių pasaulyje gintaro kolekcijų, bet ir kaip daugiafunkcinė erdvė, esanti buvusiuose grafų Tiškevičių dvaro rūmuose. Joje vyksta skirtingo pobūdžio edukaciniai, kultūriniai renginiai, puoselėjama klasikinės muzikos koncertų tradicija, menanti grafų laikus. Siekiant pagerbti rūmų šeimininkus, kurorto įkūrėjus, 2015 m. LDM įgyvendino projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“. Dabar pirmasis rūmų aukštas yra skirtas grafų Tiškevičių istorijai atminti – čia atkurti XIX a. interjerai. Ne vienas lankytojas nustemba prie įėjimo į LDM Palangos gintaro muziejų pamatęs žibintą ir sužinojęs, kad jis ne tik įkūnija muziejaus tikslą – skleisti šviesą, kitaip tariant, būti kultūrine erdve be sienų: užmezgant dialogą, kviečiant sugrįžti „namo“, kur kiekvienas gali atrasti save per jungtis tarp praeities ir šiandienos. Šis žibintas, atkurtas pagal anuomet nerealizuotą rūmų architekto Franco Heinricho Švechteno (Franz Heinrich Schwechten) (1841– 1924) brėžinį, – savotiškas priesakas rūmų šeimininkams, įpareigojantis juos tęsti aristokratiškos kultūros bei įvairiapusio grafų ugdymo sklaidą, kurią jie suvokė kaip esminę savo gyvenimo dalį. Tai liudija ir jų šeimos šūkis: „Švieskite gyvenimo bekelėse“. Jo pamatas glūdi krikščioniškoje pasaulėžiūroje, perduodamoje karta iš kartos ir įsišaknijusioje šeimos gyvenime. Jos atspindžiai užkoduoti rūmų aplinkoje: pastebimi religiniai simboliai, maldai skirtos erdvės, o „Laiminančio Kristaus“ skulptūra užima centrinę dvaro Didžiojo parterio vietą – unikalus sprendimas to meto Lietuvos didikų dvaruose.Straipsnyje siekiama išsamiau patyrinėti šių ženklų ir reliktų reikšmes – ką jos liudija apie grafų Tiškevičių šeimoje puoselėtas vertybes, kaip tai palietė konkrečius jos narius, su kokiais religinio pasaulio atstovais jie bendravo ir kaip pavyko suderinti katalikiškos tradicijos laikymąsi su išskirtiniu atvirumu naujovėms. Įdomu tai, kad šiuo atveju krikščioniška pasaulėžiūra tarpsta greta pagoniškosios – rūmams vieta pasirinkta greta Birutės kalno, nuo senų laikų pagonių taip vadinamame šventajame Birutės miške. Taip pat gvildenama su kultūros paveldu sietina tema, aktuali ne tik vietiniams gyventojams, bet ir itin ribotam laikui atvykstantiems lankytojams iš užsienio, pasaulio katalikų bendruomenei, piligrimams, kurie Lietuvoje atranda paralelių su savo kraštu, kultūra bei religija. Tekstą papildo ir netikėtas pokalbis su seserimi Francesca, kuriai teko sutikti grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių dukrą vienuolę uršulietę Sofiją Mariją Tiškevičiūtę – Imakulatą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Palanga; Grafai Tiškevičiai; Tiškevičiūtė Sofija Marija; Religinė dailė; Švč. Jėzaus širdies skulptūra. Keywords: Palanga; Counts Tiszkiewicz; Tiszkiewicz Zofia Maria; Sacral art; Statue Sacred Heart of Jesus.Reikšminiai žodžiai: Tiškevičiai (Tyszkiewicz familie); Pamaldumas; Krikščioniška pasaulėžiūra; Religinės aktualijos; Švc. Jėzaus Širdies kultas; Koplyčia; Skulptūra; Kristologinis simbolis; Šv. Uršulė Leduchovska; Sofija Marija Tiškevičiūtė; Uršuliečių kongregacija; Lurdo grota; Apreiškimas.

ENPalanga Amber Museum is a multifunctional space, established in a former Mansion of the Counts Tiškevičiai. Here the various educational, cultural events and classical music concerts, continuing the tradition of the counts, are held. After the restoration of the Museum in 2015, in order to commemorate the owners and the creators of Palanga resort, the ground floor is devoted to represent the interiors of the XIX century and the history of the family. The visitors are surprised seeing a lantern at the entrance that shines in day time. It is not only a symbol of the mission of the museum – to share the light and invite each visitor by establishing a relationship between that person and the historical and cultural past. Being created according to the mansion architect F. H. Schwechten’s drawing that was not realized by the family, it is also a symbol of empowerment given by the counts to continue spreading the high culture and diverse educational activities which they treated as the essential part of life. Sharing probably was the most important of the family values. That is encoded in their motto – let‘s shine at the waysides. Its origins reach the Christian worldview passed from generation to generation. The reflections of it are hidden in the environment of the mansion: there are religious symbols, the spaces for prayer. Besides, the statue of the Blessing Christ occupies the central position in front of the building making it unique decision in the manors in Lithuania at the time.The article focuses on examining the meaning of those signs and symbols and what they tell about the values fostered in the family. An attempt to find out in which way they affected the family members and which people from religious field they communicated with. In fact they succeeded in conciliating both traditional Christian and the innovative or open minded views. The subject analyzed in the article is related to the cultural heritage and it can interest not only the local inhabitant, but also the visitors from foreign countries, world‘s Catholic community and pilgrims that find here the parallels to their region, culture and religion. A supplement is added to the text – an interview with a nun Francesca who has met a counts’ daughter, the ursuline nun Sofija Marija Tiškevičiūtė – Imakulata. [From the publication]

• Menotyra / Arts
• Istorija / History