Naujos kartos informacinės sistemos viešajame administravime
LTInformacinėje visuomenėje formuojasi naujos visuomenės bendravimo formos, nauji visuomenės ekonominio ir socialinio gyvenimo organizavimo būdai. Auga visų rūšių išteklių - technologinių, finansinių, žmogiškųjų, ypač informacinių išteklių, o kartu ir informacijos apdorojimo svarba viešajame administravime. Tai pabrėžiama visuose pagrindiniuose Europos Sąjungos programiniuose dokumentuose, pradedant garsiąja Bangemann ataskaita ir baigiant šiandienos Europos elektroninio vystymo programa eEurope-2002. Apie antros kartos informacijos sistemas pradėta kalbėti nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios. 1997 metais dešimt žinomiausių įvairių pasaulio universitetų ir tiriamųjų institucijų šios srities specialistų suformulavo programinį dokumentą. Antros kartos informacijos sistemų pagrindas yra grupinės infrastruktūros. Grupinė infrastruktūra skirta organizuoti bendram grupės žmonių darbui organizacijoje. Naudojantis šia sistema galima keistis informacija, koordinuoti darbus, naudoti bendrus duomenis, užtikrinti skirtingus duomenų apsaugos lygius, tikrinti atskirų darbų atlikimo grafikus ir vykdyti jų apskaitą, t.y. kelti organizacinės veiklos efektyvumą. David Coleman apibrėžia grupinę infrastruktūrą kaip kompiuterinėmis technologijomis paremtą žmonių tarpusavio bendradarbiavimo sistemą, didinančią tarpusavio bendradarbiavimo procesų funkcionalumą ir našumą. Pagrindinis metodologinis požymis, skiriantis grupinio darbo sistemas nuo kitų (pirmos kartos informacijos sistemų, duomenų bazių sistemų), tas, kad jas projektuojant ir kuriant ne tik analizuojami dokumentų (informacijos) srautai bei atskirose darbo vietose sprendžiami uždaviniai, bet ir (o tai svarbiausia) darbuotojų tarpusavio santykiai darbo procese. [Iš straipsnio, p. 136]Reikšminiai žodžiai: Viešasis administravimas; Informacinės sistemos; Grupinis darbas; Public administration; Information systems; Group work.
