Pamarių kultūros bendruomenių ūkininkavimo ypatumai

LTStraipsnyje, remiantis gamtinių, archeologinių bei osteologinių tyrimų duomenimis, aptariami Pamarių kultūros bendruomenių ūkinės gyvensenos ypatumai bei šios kultūros įtaka gamybinio ūkininkavimo plėtrai kaimyninėse Rytų Pabaltijo viduriniojo ir vėlyvojo neolito kultūrų bendruomenėse. Naujausių archeologinių tyrinėjimų duomenimis, Pamarių kultūra susiformavo viduriniojo neolito antrojoje pusėje. Jos susidarymui ir raidai didelės įtakos turėjo Piltuvėlinių taurių, Rutulinių amforų, Virvelinės keramikos ir miškų neolito (Narvos, Nemuno) kultūros. Ši kultūra egzistavo 3350-2000 m. pr. Kr. siaurame Pietryčių Baltijos pajūrio ruože. Ankstyvojoje Pamarių kultūros vystymosi stadijoje (viduriniajame neolite) ūkininkavimo pagrindą sudarė žvejyba, medžioklė (ruonių, briedžių, šernų), gintaro rinkimas, apdirbimas ir mainai, šios kultūros gyventojai artimai bendravo su Piltuvėlinių taurių ir rutulinių amforų kultūrų žmonėmis, su jais mainė gintarą, ruonių taukus, žuvis į javus ir naminius gyvulius, todėl patys gamybinio ūkio neplėtojo. Jų mainus iliustruoja gyvenvietėse aptinkami didžiuliai puodai. Šiuo laikotarpiu kontinentinės dalies Pamarių kultūros gyventojai pradėjo plėtoti gamybinį ūkį. Vėlyvajame raidos etape Pamarių kultūros gyventojai pradėjo kultivuoti javus ir auginti gyvulius, vėlyvojo neolito laikotarpiu jie buvo gamybinio ūkininkavimo tarpininkai tarp agrarinio (Rutulinių amforų kultūros) ir miškų (Narvos ir Šukinės-duobelinės keramikos kultūrų) neolito bendruomenių.Reikšminiai žodžiai: Neolitas; Pamarių kultūra; Ūkis; Gintaras; Keramika; Neolithic; Pamariai (Baltic Coastal) culture; Agrarian economy; Forest economy; Amber; Pottery.

ENBased on the data of natural, archaeological and osteological investigations, the paper discusses features of the economic life of communities of the Baltic Coastal Culture and the influence of this culture on the development of production economy in the neighbouring Eastern Baltic cultures of the Middle and the Late Neolithic periods. According to the latest archaeological studies, the Baltic Coastal Culture emerged in the second half of the Middle Neolithic period. Its formation and development were greatly influenced the Funnel Beaker, the Globular Amphora, the Corded Ware and the Forest Neolithic (Narva, Nemunas) Cultures. The Baltic Coastal Culture existed in 3350-2000 BC on a narrow strip of the south-eastern Baltic Sea coast. In the early stage of the Baltic Coastal Culture development (the Middle Neolithic period), economy was based on fishing, hunting (of seals, moose and wild bore), gathering, processing of and trade in amber. People of this culture had close contacts with residents of the Funnel Beaker and the Globular Amphora Cultures, exchanging amber, seal fat and fish for grain and domestic animals, which explains the undeveloped production economy in the Baltic Coastal Culture. The barter trade is evidenced by large ceramic vessels found in their settlements. That period saw the beginning of development of production economy among people of the continental part of the Baltic Coastal Culture. In the late stage of their development, people of the Baltic Coastal Culture began to grow crops and animals. In the Late Neolithic period, they were mediators of production economy between the agrarian and the forest Neolithic communities.