Socialinio teisingumo aspektai ir rusų savanoriškos organizacijos

LTPristatomi pusiau struktūruotų ir ekspertinių interviu su rusų savanoriškų organizacijų lyderiais ir susijusių valstybės (savivaldos) institucijų (kultūros centrų, savivaldybių jaunimo politikos formuotojų) atstovais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Visagine duomenys. Rusų savanoriškų organizacijų įsikūrimo motyvai, formuluojami tikslai ir vykdoma veikla analizuojami per socialinio teisingumo prizmę; aiškinamasi, kokius rusų etninei grupei aktualius klausimus kelia šių organizacijų lyderiai bei atstovai; ar jie siejami su socialinio (ne)teisingumo sampratomis bei patirtimis. Šios organizacijos matomos kaip sukurtos laisva valia ir jungiančios aktyvius visuomenės atstovus, gebančius formuluoti rusų etninei grupei aktualius su neteisingumo jausena susijusius klausimus, ir tampančios platforma šiems klausimams spręsti. Diskutuojant dėl socialinio (ne)teisingumo sampratos, atsižvelgiama į ekonominę, kultūrinę ir politinę teisingumo dimensijas, pasiūlytas Nancy Fraser ir siejamas su ekonominių išteklių perskirstymu, pripažinimo politika ir politiniu atstovavimu. Pilietinio ir politinio dalyvavimo sąvokos vartojamos įvairių tyrimų kontekstuose ir kritikuojamos dėl platumo, nes apima platų piliečių įsitraukimo (angl. civic engagement) ir politinio dalyvavimo formų spektrą. Šiame darbe pilietinis dalyvavimas suprantamas kaip piliečių įsitraukimas į tam tikras organizacijas (viešosios įstaigos, asociacijos, politinės partijos, įvairūs kolektyvai, bendruomenės etc.), sukurtas savanoriškumo principu, etniškumo pagrindu. Vartojama savanoriškų (ne nevyriausybinių) organizacijų sąvoka įtraukia ne tik pilietines, bet ir politines organizacijas (politines partijas). [Iš straipsnio, p. 189-190]Reikšminiai žodžiai: Socialinis teisingumas; Savanoriškos organizacijos; Tautinės mažumos; Social justice; Voluntary organizations; Ethnic minorities.