Specialių žinių panaudojimo teisminiame procese teisinis vertinimas ir diskusiniai aspektai

LTApie specialias žinias, jų sampratą, formas ir panaudojimo svarbą tiek kriminalistikoje, tiek baudžiamajame procese yra atlikta daug mokslinių darbų, tačiau šiame straipsnyje siekiama apibendrinti nacionalinę teismų praktiką, įvardyti specialių žinių panaudojimo įtaką tiek proceso dalyvių teisių apsaugos, tiek baudžiamojo proceso principų užtikrinimo atžvilgiu, tiek nusikalstamos veikos įrodinėjimo teisme dėsningumus ir diskusinius aspektus, kartu įvertinant Europos Žmogaus Teisių teismo jurisprudenciją. Atlikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos analizė parodė tokias specialių žinių panaudojimo įrodinėjimo procese tendencijas įrodomųjų duomenų sąsajumo (liečiamumo) požiūriu, kurias galima suskirstyti į tokias grupes: 1) specialių žinių rezultatų įtaka nusikalstamos veikos kvalifikavimui; 2) specialių žinių formų "konkuravimo" įrodinėjimo aspektai (specialisto išvada ar ekspertizės aktas); ) specialių žinių įtaka vertinant tiesioginius ir netiesioginius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos analizė atskleidė baudžiamojo proceso principų užtikrinimo/pažeidimo aspektus, kuriems įtaką gali daryti specialių žinių taikymo tiek teisinis reguliavimas, tiek teisės normų, susijusių su specialių žinių panaudojimu baudžiamajame procese, interpretacija žmogaus teisių apsaugos kontekste.Kasatoriai dažnai atkreipia dėmesį į teisės į gynybą, rungtyniškumo, nekaltumo prezumpcijos, nešališkumo ir išsamumo principų galimus pažeidimus, tačiau suformuota teismų praktika parodė, kad pačių kasatorių neaktyvumas įgyvendinant savo teisės ir teisėtus interesus, nulemia nepagrįstas pretenzijas dėl objektų tyrimo ir ekspertizės paskyrimo. Pvz., teisė apklausti ekspertus ir specialistus, teisė prašyti skirti teismo ekspertizę, teikti skundus dėl jų parodymų išsamumo bei pagrįstumo priimant teismo sprendimą. Teisė būti išklausytam - tai ne tik galimybė pateikti įrodymus savo naudai ir žinoti visus įrodymus tiek asmens naudai, tiek jo nenaudai, tačiau ir teisė užduoti klausimus gynybos ir kaltinimo specialistams bei ekspertams. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų priimtinumo ir vertinimo klausimas yra nacionalinių teismų diskrecija, teisė įvertinti, ar tam tikri specialistai arba ekspertai turi būti pakviesti ir apklausti, taip pat priklauso teismams, vadinasi, ši kaltinamojo ir nuteistojo teisė nėra absoliuti. Nemažai diskusijų sukelia privataus eksperto teisinis reguliavimas ir jo darbo rezultatų nepripažinimas kaip specialisto išvada ar atliktos ekspertizės aktu, o jo pateiktos konsultacinės išvados vertinimas yra teismo prerogatyva - įtraukti kaip įrodymų šaltinį ir vertinti įrodymų viseto kontekste. Privataus eksperto vaidmuo baudžiamajame procese yra aiškiai nustatytas Teismo ekspertizės įstatymu, tačiau šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų atžvilgiu būtina tobulinti teisines nuostatas, siekiant pašalinti įmanomai realius šių principų pažeidimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Specialiosios žinios; Ikiteisminiai tyrimai; Įrodinėjimo procesas; Įrodymai; Teisinis reguliavimas; Įstatymai; Criminal procedure; Special knowledge; Pre-trial investigations; Evidentiary process; Evidence; Legal regulation; Legislation.