Procesinių prievartos priemonių teisėtumo ir jų taikymo metu gautų įrodymų leistinumo probleminiai aspektai

LTŠiame darbe nagrinėjami teismų praktikai ir baudžiamojo proceso mokslui aktualūs tyrimo veiksmų su procesinės prievartos elementais teisėtumo bei šių veiksmų metu gautų duomenų (įrodymų) leistinumo aspektai. Dalis baudžiamojo proceso veiksmų, skirtų reikšmingai informacijai rinkti, gali būti atliekami taikant proceso dalyvių atžvilgiu procesinę prievartą. Tokie proceso veiksmai yra dvilypiai – viena vertus, tai yra tyrimo veiksmai, kuriais siekiama gauti bylai reikšmingų duomenų, kita vertus, tai yra procesinės prievartos priemonės, kuriomis ribojamos asmenų teisės bei laisvės. Todėl tokio pobūdžio proceso veiksmais renkant duomenis (potencialius įrodymus) būtina užtikrinti ne tik įrodymams keliamų reikalavimų (leistinumo, sąsajumo, tikrumo, pakankamumo) laikymąsi, bet ir nepažeisti reikalavimų, keliamų procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumui, proporcingumui. Tokie įrodymų rinkimo veiksmai su procesinės prievartos elementais Lietuvos Respublikos BPK priskiriami prie "kitų procesinių prievartos priemonių". Neviešo pobūdžio ("slaptieji") įrodymų rinkimo veiksmai su procesinės prievartos elementais (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, slaptas sekimas) yra sudėtingiausi ir įrodymų leistinumo požiūriu.Šiame darbe plačiai nagrinėjamas neviešo pobūdžio tyrimo veiksmas - savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai (BPK 1 straipsnis). Daugiausia abejonių dėl šio veiksmo atlikimo teisėtumo ir gautų duomenų leistinumo kelia jo teisinis reglamentavimas, nes įstatymas neapibrėžia, kokius konkrečius prievartinius proceso veiksmus leidžiama atlikti, o įstatymo norma plečiamai aiškinama įstatymų įgyvendinamuoju teisės aktu - Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintomis rekomendacijomis. Darbe, atlikus iš teisėtumo principo kildinamų reikalavimų procesinės prievartos reglamentavimui analizę, daromos išvados, jog slaptų veiksmų reglamentavimo būdas BPK 1 straipsnyje yra pasirinktas netinkamai, šiame straipsnyje įtvirtinta norma neatitinka teisinio aiškumo reikalavimų, o normos plečiamasis aiškinimas įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais negali būti pripažintas tinkamu. Procesinę prievartą panaudojus neteisėtai, gauti duomenys taip pat neatitiks leistinumo reikalavimo ir negalės būti pripažinti įrodymais. Autorius siūlo galiojantį reglamentavimą keisti ir įstatyme aiškiai apibrėžti konkrečias procesines prievartos priemones, kurios yra leistinos baudžiamajame procese, jų taikymo pagrindus, apimtį, ribas, tvarką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Procesinė prievarta; Įrodymai; Teisėtumas; Nusikalstama veika; Ikiteisminiai tyrimai; Įstatymai; Teisinis reglamentavimas; Criminal procedure; Procedural coercion; Evidence; Legality; Criminal offense; Pre-trial investigations; Legislation; Legal regulation.