Įrodinėjimo tikslas, dalykas ir priemonės

LTVisuotinai pripažįstama, kad įrodymai ir įrodinėjimas baudžiamajame procese yra svarbiausi pagrindai, o įtvirtinta teisės normose procesinė įrodinėjimo forma gali padėti arba trukdyti atskleidžiant ir ištiriant nusikalstamas veikas. Galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nebėra teismo, prokuroro ar tyrėjo pareigos visapusiškai, iki galo ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, ko buvo reikalaujama daugelį dešimtmečių anksčiau. Dabar nusikalstamų veikų atskleidimo pareiga adresuojama vien prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, o teismas tiesiogiai nebesaistomas nusikalstamos veikos ir jos padariusio subjekto kaltumo įrodinėjimo pareiga. Be to, galiojančiame kodekse kitaip nei anksčiau traktuojami įrodymai ir įrodinėjimo procesas ikiteisminiame etape, pakito proceso dalyvių įtaka ir santykis, atsirado daugybė rungtyniškumo elementų jau ir ikiteisminiame tyrime ir kt. Todėl straipsnyje konkrečiau ir kryptingiau pažvelgta į įrodinėjimo tikslą, dalyką ir įrodinėjimo proceso nesenos praeities ir dabarties teisinio reglamentavimo pokyčius, jų pagrindimą, taip pat atkreipiamas dėmesys į teisinio reguliavimo baudžiamajame procese pokyčiais sukeltus kai kuriuos neigiamus praktinės veiklos rezultatus. Be to, aptariamos ir kai kurios įrodymų bei įrodinėjimo proceso tendencijos ateityje. Pasinaudojant kaimyninių ir kitų valstybių naujausia patirtimi reglamentuojant įrodymus ir įrodinėjimo procesą, darbe pateikiamas, autoriaus nuomone, tinkamesnis ir veiksmingesnis įrodymų bei įrodinėjimo priemonių reglamentavimo modelis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamojo proceso teisė; Baudžiamasis procesas; Įrodymai; Įrodinėjimas; Baudžiamojo proceso kodeksas; Teisinis reglamentavimas; Criminal procedure law; Criminal procedure; Evidence; Substantiation; Criminal procedure code; Legal regulation.