LTLyginamoji Europos šalių paramos šeimai politikos analizė atskleidžia esminius skirtumus tarp Šiaurės, Vakarų ir Pietų Europos valstybių. Skirtingus šeimos modelius turinčios šalys nevienodai vertina valstybės intervenciją į šeimos instituciją. Iš esmės visų Europos šalių konstitucijos aiškiai pripažįsta šeimos svarbą ir valstybė įsipareigoja ją saugoti. Tačiau Šiaurės Europos šalyse valstybės intervencija į šeimą yra priimama kaip savaime suprantamas dalykas. O daugelis kitų Vakarų Europos šalių (kontinentinių) šeimą laiko privačia sfera, į kurią valstybė neturėtų kištis. Išlieka ir skirtingi požiūriai į vedybas, kohabitaciją, nesantuokinius vaikus ir vienišus tėvus. Tai ne tiek ideologiniai, kiek kultūriniai ir religiniai skirtumai, kurie įtakoja paramos šeimai politikos formavimą. Europos integracijos procese yra svarbu pažinti kitų šalių paramos šeimai politikos specifiką bei nacionalinį kontekstą, kadangi tokių pačių priemonių įgyvendinimas skirtingose valstybėse (socialinės gerovės politikos modelis teoriškai gali sutapti) nebūtinai gali sąlygoti vienodus rezultatus. Be to, kas tinka Šiaurės Europos šalims, nebūtinai tiks Pietų Europos šalims. Į tai turėtų būti atsižvelgiama priimant vienokius ar kitokius sprendimus ir rekomendacijas Europos Sąjungos mastu. [Iš straipsnio, p. 40]Reikšminiai žodžiai: Šeimos politika; Šeimos politikos tipai; Parama; Family policy; Types of family policy; Support.