LTBaudžiamajame procese, kaip ir bet kur kitur, bendrojo objektyvios tiesos nustatymo kriterijaus nėra. Čia esama kažko panašaus į žengimo tiesos kryptimi kriterijų, kuris suteikia ar bent jau turi suteikti tiesos pojūtį. Tačiau neretai ydinga procesinė forma, pilna įvairiausių "fikcijų", neleidžia nei pareigūnams, tyrusiems konkrečią nusikalstamą veiką, nei vėliau teismui patirti absoliučios tiesos pažinimo džiaugsmo, priartėti prie jos. Teisinė fikcija - tai tam tikra melo išraiškos forma teisėje, ypatingas mąstymo būdas, teisinė priemonė, kuria yra įveikiamas įstatymo griežtumas. Fikcija, subalansuodama skirtingų asmenų norus: vienų - patobulinti egzistuojančią teisę taip, kad ji atitiktų tų dienų realijas, ir kitų, kurie yra priešiškai nusistatę prieš teisės kaitą, padeda nustatant ir pagrindžiant teisingą rezultatą. Fikcija, kaip tam tikras teisinis techninis įrankis, gali būti naudinga tik tuomet, kai teisės taikytojas ar įstatymų leidėjas, aiškiai suprasdamas taikomos taisyklės melagingumą, ją naudoja ne bet kaip, o sąmoningai bei skaidriai, t. y. nesistengdamas pridengti, paslėpti jos melagingumo. Bet tuomet, kai teisės taikytojas ar įstatymų leidėjas nesuvokia, jog, siekdamas tam tikro rezultato, jis pasitelkia fikciją, o ne teisingą teisės normą, kaip klaidingai mano, fikcija tampa pavojingu teisės įrankiu, tada melas padeda ne nustatyti tiesą, bet sukelia nepasitenkinimą, pyktį, o kartais ir agresiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji teisė; Baudžiamasis procesas; Tiesa; Melas; Teisinė fikcija; Fikcijos; Filosofija; Criminal law; Criminal procedure; Truth; Lie; Legal fiction; Fiction; Philosophy.