Lietuviško kryžiaus sklaida
LT1918 m. "Nepriklausomybės kryžių" akcija sujudino kaimo bendruomenes, parapijas, organizacijas, net ir pavienius asmenis statydinti paminklus. Pats akcijos sumanytojas V. Nagevičius skatino kryžius statyti ne tik Nepriklausomybės dešimtmečio, bet ir kitomis progomis - „ar tai nepriklausomybei paminėti, ar tai žuvusiems pagerbti, ar tai Vilniaus vadavimo intencijai“. Tad paminklų pagal dailininkų sukurtuosius projektus buvo pastatyta minint ne tik Nepriklausomybės 10-ąsias, 15-ąsias ir 20-ąsias metines, bet ir kitas bendruomenėms ir organizacijoms svarbias datas, sukaktis. Antai Vytogaloje Nepriklausomybės kryžius buvo skirtas valstybės 10-čio jubiliejui atminti, ir žuvusiems šios apylinkės kariams Kaziui Gestautui ir Aleksandrui Mikulskiui pagerbti. 1929 m. stogastulpis Kavarsko šventoriuje pastatytas Raudonosios armijos išvijimo iš miestelio 10-ųjų metinių proga. Šaukėnuose kryžių pastatė Lietuvių katalikių moterų draugijos vietinis skyrius ir dedikavo jį spaudos atgavimo 25-osioms metinėms. O štai Vaitimėnų kaime vienas iš dviejų pagal projektą Nr. 12 padirbdintų kryžių buvo pastatytas 1930 m. Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių proga. Šiai progai skirti Lauckaimio ir Barzdų kryžiai (pastarasis - kartu ir Nepriklausomybės dešimtmečiui). Kauno karo muziejaus sodelį 1933 m. minint 15-ąsias Nepriklausomybės metines papuošė trys pagal projektus padirbdinti paminklai: stogastulpis, kryžius ir medyje pakabinta koplytėlė. [Iš straipsnio, p. 135]Reikšminiai žodžiai: "Nepriklausomybės kryžiai"; Paminklai; Kryždirbystė; "Crosses of Independence"; Monuments; Cross-making.
