Vertybinio apsisprendimo kryžkelėje: tarp technokratinio pasaulėvaizdžio ir mąstymo etikos
LTVertybių klausimas šiandieniniame pasaulyje turi būti keliamas radikaliai. Jį užduodami nebegalime pradėti nuo konkrečių vertybių ar jų sistemų svarstymo. Juk yra aišku, kad šiuolaikinė demokratinė visuomenė yra tapusi pakankamai reliatyvistinė, kad iš esmės bet kuris fenomenas yra įgavęs teisę būti traktuojamas kaip „vertybė“. Keldami vertybių klausimą, turime grįžti į tą fundamentalią erdvę, kurioje gimsta vertybės, t. y. ten, kur pirmapradiškai randasi vertybių nustatymo kriterijai – į paties mąstymo, santykio su tikrove erdvę. Juk būtent nuo pirmapradžio žmogaus santykio su tikrove, taip pat ir savo paties tikrove (kitaip tariant, nuo mąstymo pobūdžio) priklauso ir vertybinių sistemų turinys, ir konkretus jų patyrimo būdas. Klausimo radikalumą galime suformuluoti ir tokiu tvirtinimu: globalizacijos sąlygomis gyvenanti žmonija yra patekusi į rimtą krizę ir į radikalią vertybinio apsisprendimo kryžkelę. Į krizę, nes šiuo metu pasaulyje dominuojantis mąstymas nėra pajėgus išspręsti susikaupusių problemų. Į kryžkelę, nes tampa aišku, kad mąstymą keisti ir išspręsti susikaupusias problemas galima einant bent dviem skirtingomis kryptimis, ir žmonija turės pasirinkti vieną iš jų. Į radikalią kryžkelę, kadangi nuo pasirinktos mąstymo krypties priklausys žmonijos ateitis. Šiame straipsnyje norėtume atskleisti šių teiginių turinį, kartu pademonstruodami jų aksiologinę dimensiją. Taigi, pirmiausia apibūdinsime šiuo metu pasaulyje vyraujantį mąstymą, po to aptarsime jo krizę, galiausiai atskleisime du įmanomus krizės sprendimo būdus. Kiekvienu tyrimo momentu bandysime parodyti vertybinę mąstymo orientaciją. [Iš straipsnio, p. 124-125]Reikšminiai žodžiai: Mąstymo etika; Tikrovės racionalizacija; Mąstymo ideologizacija; Mąstymo technologizacija; Technologinis transhumanizmas; Ethics of thinking; Rationalization of reality; Ideologization of thinking; Thinking technology; Technological transhumanism.
