LTVienas ryškiausių ir iškiliausių XX a. pradžioje atsikūrusios Lietuvos valstybės teisės mokslininkų buvo ir išlieka profesorius Mykolas Romeris. „Anglija turi Albertą Venn Dicey, Austrija – Hansą Kelzeną, Lietuva – prof. Mykolą Romerį“. Jo parengtos monografijos „Reprezentacija ir mandatas“, „Administracinis teismas“, „Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose“, „Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos“, neužbaigtas ciklas „Valstybė ir jos konstitucinė teisė“, moksliniai straipsniai, publikuoti Lietuvoje ir užsienyje, yra ne tik reikšmingas mokslinis palikimas, bet ir svarbus kelrodis tolesnei konstitucinės teisės raidai. Mykolo Romerio siekis buvo įtvirtinti teisinės valstybės principus, suformuoti Lietuvos konstitucinės teisės, grindžiamos Vakarų teisinės kultūros principais, pagrindus. Ypatingą vaidmenį įtvirtinant teisinės valstybės siekius jis skyrė teismams – ne tik kasaciniam teismui, prižiūrinčiam bendrosios kompetencijos teismų veiklos teisėtumą, bet ir konstituciniam teismui, skirtam įstatymų leidybos organų veiklos rezultatų konstitucingumui vertinti, administraciniam teismui, kurio pareiga būtų vertinti vykdomosios valdžios veiklos teisėtumą. Lietuvos konstitucinės teisės pradininkas M. Romeris specialų konstitucinį teismą vertino kaip realiausią konstitucijos garantiją. [Iš straipsnio, p. 61]Reikšminiai žodžiai: Konstitucinės teisės mokslinės doktrinos raida; Mykolas Romeris; Mykolo Romerio universitetas; Universitetai; Development of the scientific doctrine of constitutional law; Mykolas Romeris; Mykolas Romeris University; Universities.