Pasitikėjimo valdymo institucijomis raida: lyginamoji Baltijos šalių analizė
LTPasitikėjimas institucijomis, įskaitant valdymo institucijas, taip pat gali padėti įvertinti visuomenės sėkmę. Nors šis rodiklis savaime taip pat priklauso nuo įvairių struktūrinių visuomenės bruožų ar valdymo ypatybių, jis gali nurodyti, kiek visuomenė apskritai remia demokratinę santvarką ir geba veiksmingai spręsti įvairias kolektyvinio veiksmo problemas. Baltijos šalys, anksčiau įėjusios į Sovietų Sąjungos sudėtį, palyginti sėkmingai persitvarkė ir integravosi į Vakarų struktūras. Jas sieja ir daugybė kitų struktūrinių panašumų - tokių kaip valstybės dydis, geografinė padėtis, ekonominis modelis ir pan. Be to, šios šalys glaudžiai bendradarbiauja tarptautinėje arenoje. Vis dėlto tarp jų esama ir svarbių skirtumų. Būtent vienas jų yra nevienodas pasitikėjimo valdymo institucijomis lygis. Pagal šį rodiklį Estija išsiskiria ne tik iš Baltijos valstybių, bet ir apskritai visame VRE regione. Paaiškinti šias skirtingas tendencijas tarp Baltijos valstybių ir yra šio monografijos skyriaus tikslas. Pirmiausia apžvelgsime iki šiol atliktus tyrimus, kuriais mėginta paaiškinti institucinio pasitikėjimo skirtumus VRE regione ir tarp Baltijos valstybių. Vėliau pristatysime ir aptarsime mums aktualius šių šalių empirinius duomenis ir jų istorinę raidą. Galiausiai trečiojoje dalyje, remdamiesi anksčiau pristatytomis teorinėmis įžvalgomis, sieksime interpretuoti nustatytus skirtumus. [Iš straipsnio, p. 69-70]Reikšminiai žodžiai: Valstybė; Visuomenė; Valdymo institucijos; Teisinė sistema; Institucinis pasitikėjimas; Valdymo kokybė; Tendencijos; Baltijos šalys (Baltic states); Pokomunistinės šalys; State; Society; Government institutions; Legal system; Institutional confidence; Quality of governance; Trends; Lithuania; Baltic States; Post-communist countries.
