Kryžiaus kelio raiška Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio sienų tapyboje: išsaugojimo būtinybė

LTIškiliausias iki mūsų dienų išlikęs sienų tapybos paminklas Tytuvėnų bernardinų ansamblyje – Kryžiaus kelio stotys, sukurtos XVIII a. paskutiniame ketvirtyje, prie bažnyčios pristačius kvadratinį šventorių su arkadomis. Nuo pat bernardinų įsikūrimo XVII a. pirmoje pusėje Kristaus kančios apmąstymų tema visada buvo svarbi vienuolyno ir bažnyčios dekoro dalis. Tytuvėnų ansamblio šventoriuje suformuotas Kryžiaus kelias – vienintelis išlikęs tokio pobūdžio religinės dailės paminklas Lietuvoje. Kryžiaus kelias – tai liaudiškos pamaldos, kuriomis minimas kryžių nešančio Jėzaus Kristaus kelias Jeruzalės gatvėmis nuo Piloto „rotušės“, kur buvo nuteistas, iki Golgotos kalno. Tytuvėnų Kryžiaus kelyje prie privalomųjų 14 stočių pridėta dar 25, itin detalizuotai pristatančios Kristaus teismo raidą Piloto „rotušėje“. Skirtinga technika sukurtos stotys turi ir atskirą numeraciją. Šiame straipsnyje pateikiami esami istoriniai bei ikonografiniai duomenys, primenama apie šio vertingo paveldo objekto išsaugojimo būtinybę. 39 Kryžiaus kelio stočių ansamblį sudaro 14 gipsinių horeljefų ir 25 ant sienos tapytos kompozicijos, tačiau šiuo atveju pirmiausia akcentuojami tapyti paveikslai, kurių daugelis yra avarinės būklės ir reikalauja skubaus restauratorių dėmesio. Restauruojant Tytuvėnų šventoriaus Kryžiaus kelio ansamblį, galima remtis XVIII-XIX a. bernardinų rankraščių įrašais. 1791 m. išleistas vadovas po Tytuvėnų „Kalvariją“ leidžia įvardyti net labiausiai sunykusių stočių siužetus.Reikšminiai žodžiai: Tytuvėnų šventoriaus Kryžiaus kelio stočių ansamblis; Tytuvėnų bernardinai; Sienų tapyba; Tapyto Kryžiaus kelio ciklo ikonografija; Restauracija ir nykimas; Stations of the Cross; Tytuvėnai.

ENThe Stations of the Cross are the most outstanding mural paintings, which have been preserved in the quondam Bernadine monastery ensemble. The stations were created in the last quarter of the 18th century after building the square churchyard with the arcades next to the church. The theme of contemplating the pain of Christ has been always an important part of decoration in the monastery and the church since the Bernadine settled there in the first half of the 17th century. The Stations of the Cross featured in the churchyard of Tytuvėnai ensemble is a unique piece of sacral art of this kind that has remained in Lithuania. Regardless of its unique status it keeps going into decay with the passing of time. The present article uses both the historical and iconographic records to remind us of the necessity of preserving this valuable object of heritage. Although a total of 39-station ensemble consists of 14 hors-relief and 25 mural paintings we are inclined to stress the paintings most of which are under a risk of falling into decay due to plaster cracking from humidity and salts as well as peeling off paint. Therefore they need to be restored without delay. The guide on Tytuvėnai ‘calvarias’ published in 1781 serves as a source of reconstructing the unique scenes of the Stations of the Cross, which are rare in Lithuanian art.