Trečiojo amžiaus universitetas – regiono vyresnio amžiaus žmonių socialinės ir kultūrinės atskirties mažinimo veiksnys

LTPagyvenusio, seno žmogaus problematika tampa vis aktualesniu tyrimų objektu. Trečiojo amžiaus universitetai – šiuolaikinė suaugusiųjų neformaliojo švietimo forma, Lietuvoje sulaukianti vis didesnio populiarumo, pripažinimo. Didesni ar mažesni įvairių Lietuvos vietovių trečiojo amžiaus universitetai palaipsniui tampa svarbia vyresnio amžiaus žmonių kultūrinio gyvenimo forma, socialinės atskirties mažinimo įrankiu. Sociologai teigia, kad vyresnio amžiaus žmonės susiduria su dviguba socialine atskirtimi: kultūrine, nulemta negatyvių visuomenės nuostatų, ir ekonomine, nulemta skurdo. Tai ypač ryškiai patiria periferijos, regionų, nutolusių nuo centro, žmonės, nes čia pragyvenimo lygis yra žemesnis, o jų kultūrinis laukas teikia mažiau galimybių tenkinti įvairius XXI a. žmogaus poreikius. Šio straipsnio tikslas – trečiojo amžiaus universitetą aptarti kaip regionuose vyresnio amžiaus žmonių socialinę ir kultūrinę atskirtį mažinantį veiksnį. Tyrimo metodai – teorinės literatūros analizė, atvejo analizė (nagrinėjama Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto Humanitarinio fakulteto patirtis), pusiau struktūruoto klausimyno duomenų analizė. Trečiojo amžiaus universiteto fenomenas nagrinėjamas sociokultūriniame kontekste, akcentuojant socialinės atskirties, gyvenimo kokybės ir kitus aspektus. Straipsnyje pateikiama glausta trečiojo amžiaus universitetų Lietuvoje tyrimų apžvalga. Daroma išvada, kad trečiojo amžiaus universitetai neabejotinai prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės kėlimo, nes subjektyvi asmens gerovė siejama ir su švietimo prieinamumu. Taip pat TAU padeda išvengti pensinio amžiaus žmonių marginalizacijos, pagerina pensininkų socialinę integraciją į visuomenę.Tenkinant savišvietos poreikį, kartu sprendžiamos socialinės atskirties problemos: neinvestuodami didelių lėšų, pensinio amžiaus žmonės gali kokybiškai studijuoti, mokytis naudingų dalykų, bendrauti su bendraamžiais. Savo ruožtu trečiojo amžiaus universitetai savo veikla praturtina regiono socialinį ir kultūrinį gyvenimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Trečiojo amžiaus universitetas (TAU); Humanitarinis akiratis; Gyvenimo kokybė; Socialinė ir kultūrinė atskirtis; Atvejo analizė; Third Century University (TCU); Humanitarian view; Quality of life; Social and cultural exclusion; Case study.

ENThe problems of the elderly people are becoming an increasingly relevant object of research. Third Century Universities are a modern form of non-formal adult education that is increasingly becoming more popular and recognized in Lithuania. Larger or smaller third century universities in various parts of Lithuania are gradually becoming an important form of cultural life for the elderly people, a tool for reducing social exclusion. Sociologists claim that the elderly people face a dual social exclusion: cultural – driven by negative societal attitudes, and economic – driven by poverty. This is particularly felt by people of the periphery, remote regions, as the standard of living here is lower and their cultural field provides less opportunities to meet the various needs of a 21st century person. The aim of this article is to discuss the Third Century University as a factor reducing social and cultural exclusion of the elderly people in the regions. Research methods are as follows: the analysis of theoretical literature, case analysis (the experience of the Third Century University at the Faculty of Humanities of Šiauliai University is analysed), the analysis of semi-structured questionnaire data. The phenomenon of the Third Century University is examined in a socio-cultural context, emphasizing social exclusion, quality of life and other aspects. The article provides a brief overview of research on Third Century Universities in Lithuania. The conclusion can be drawn that Third Century Universities undoubtedly contribute to improving the quality of life of the elderly people, as subjective well-being is also linked to access to education. In addition, TCU also helps to prevent the marginalization of people of retirement age, improves social integration of retirees into society.Meeting the need for self-education also solves problems of social exclusion: without investing large sums, people of retirement age can attend quality studies, learn useful things, and communicate with their peers. In turn, Third Century Universities enrich social and cultural life of the region through their activities.