LTSocialinės atsakomybės (toliau SA) sąvoka ir samprata vis dažniau įsilieja į skirtingas mokslinių tyrimų sritis. Šis tarpdalykinis suintensyvėjimas lėmė ir SA transformacijas, t. y. SA samprata tapo homogeniška turinio atžvilgiu, tačiau heterogeniška organizacijos veiklos lygmeniu. Būtent dėl šio išskirtinumo ir didėjančių piliečių lūkesčių įvairiose valstybėse SA įsitvirtino skirtingu tempu, skirtingomis sąlygomis. Universiteto, kaip aukštojo mokslo sektoriaus, vertybės turi atsakyti į tam tikrus būties klausimus: kodėl universitetas egzistuoja - visuomenėje ar visuomenei, kur jo sąveikos su visuomene takoskyra, kurios universiteto vertybės turi būti prioritetinės, ar tradicija turi kisti, atsižvelgdama į rinkos pokyčius, globalius reiškinius, permąstydami universiteto identitetą jį prarasime ar jį tobulinsime, pokyčiai universitetą stiprina ar silpnina? Visi šie klausimai svarbūs universitetui, todėl jis turi išlikti ir mokytis kartu su visuomene. Visuotinės kokybės vadyboje vyrauja abipusis pasitenkinimas (win-win), kuriuo akcentuojama, kad visuomenės dalis, esanti už universiteto ribų, nesutinka būti vadinama vartotojais, nes tai menkina jos identitetą. Universitetas yra pati visuomenė, jos atvaizdas. Kita vertus, jeigu universitetas apsisprendžia tapti daugiafiinkce ir merkantiline institucija, jis turi derinti studijas, mokslinius tyrimus ir kitas akademines veiklas su ekonominiais procesais. Visais minėtais atvejais universiteto vertybės remiasi instrumentine etika. Tokios dilemos, kai ieškoma atsakymų, kas turi būti reikšminga universitetui: akademinės tradicijos / vertybės ar rinka / ekonomika, vyrauja ir mokslinėse diskusijose. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Universitetai; Socialinė atsakomybė; Universities; Social responsibility.