LTFilosofijos, sociologijos, ekonomikos, vadybos, politologijos, teisės mokslų teoretikai viešojo intereso sąvoką įvairiais aspektais analizuoja seniai ir yra sukūrę daug įvairių koncepcijų šia tema. Reikia pažymėti, kad diskusijos viešojo intereso apibrėžties tema nėra baigtos, bendros nuomonės dėl šios sąvokos nėra, o tai rodo temos nagrinėjimo aktualumą. Įvairios viešojo intereso koncepcijų interpretacijos siejamos su individo, visuomenės ir valstybės tobulėjimu, vystymusi, gebėjimu geriau funkcionuoti, geriau realizuoti save ir prisidėti prie kitų subjektų tobulėjimo, gerovės, bendrųjų gyvenimo pagrindų kūrimo ir jų laikymosi. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos ne kartą konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Verslo vadyboje pastaraisiais dešimtmečiais taip pat kilo naujų judėjimų, teorijų, modelių: visuotinė kokybės vadyba, verslo procesų reinžinerija, besimokančios organizacijos teorija, žinių vadyba, apribojimų teorija, organizacijų socialinė atsakomybė (Guogis, Gudelis, 2009). Organizacijų socialinė atsakomybė tampa viena iš svarbiausių moderniosios vadybos koncepcijų, reiškianti organizacijų įsipareigojimus savo darbuotojams, klientams, visuomenei, aplinkai. Nuolat vykstantys ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, politiniai pokyčiai turi įtakos šiuolaikinės visuomenės raidos tendencijoms. Vis dažniau autoriai aptaria valstybės (viešojo sektoriaus) vaidmenį verslo organizacijų socialinės atsakomybės įgyvendinimo srityje, pabrėžia viešojo intereso įtaką socialinei atsakomybei. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Viešasis valdymas; Socialinė atsakomybė; Viešasis interesas; Public administration; Social responsibility; Public interest.