Vidurio ir Rytų Europos parlamentų ypatumai
LTKiekviena demokratinė valstybė, reglamentuojanti valstybės valdžios institucijų įgaliojimus pagal valdžių padalijimo principą, pasirenka savitą valdžios institucijų sistemą, kuri geriausiai užtikrina tinkamą valstybės funkcionavimą. Parlamentas dažniausiai tampa vieninteliu ar bent pagrindiniu įstatymų leidžiamosios valdžios subjektu, tačiau parlamentai įvairiose pasaulio šalyse skiriasi ne tik savo turimais įgaliojimais, bet dažnai ir pačia institucijos formavimo tvarka, vidine struktūra bei parlamento svarba valdžios institucijų visumoje. Taigi, sutikdami su šia prielaida, susiduriame su būtinybe atskleisti ir nuodugniai išanalizuoti tam tikrame regione, šiuo atveju - Vidurio ir Rytų Europos šalyse, egzistuojančius parlamentų modelius ir jų ypatumus. Tai regionas, kuris ne vieną šimtmetį buvo ne tik daugelio konfliktų židinys, bet ir naujų idėjų šaltinis, pasaulinės reikšmės politinių eksperimentų "laboratorija".1. [Iš straipsnio, p. 521]Reikšminiai žodžiai: Vidurio Europa; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); Parlamentai; Parlamentarai; Parlamentarizmas; Parlamentinis valdymas; Konstitucinė teisė; Konstitucijos; Central Europe; Eastern Europe; Parliaments; Parliamentarians; Parliamentarism; Parliamentary governance; Constitutional law; Constitutions.
ENThe institutional system of democratic states of the world would be incomplete without the institute of the parliament. Parliaments of various states differ not only in their mandate, but very often in their institutional structure and its importance in the entirety of state institutions, as well. Therefore, there is a need to compare the peculiarities of parliaments of different states by comparing the states of the same region, which constitutional systems developed under similar conditions, which are related by identical factors of historical evolution. Central and Eastern European countries are specific and can be distinguished from other states by particular peculiarities, which were intended to disclose with the help of systematical analysis of the parliamentary institute. [From the publication]
- Lietuvos konstitucinė teisė / Toma Birmontienė, Egidijus Jarašiūnas, Egidijus Kūris, Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonis, Augustinas Normantas, Alvydas Pumputis, Elena Vaitiekienė, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2002. 919 p.
- Valstybės valdymo forma konstitucinėje teisėje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Rytų Europos kontekste / Gediminas Mesonis. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. 231 p.
- Žvelgiant į Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstituciją platesniame konstitucionalizmo raidos kontekste / Egidijus Jarašiūnas. Jurisprudencija. 2002, Nr. 30 (22), p. 47-58.
