Kai kurių ES valstybių narių parlamentų vidinė struktūra
LTValstybių konstitucijos nustato parlamento struktūros konstitucinius pagrindus, o parlamentų reglamentai, vidaus darbo tvarkos taisyklės arba statutai detalizuoja, kokius struktūrinius darinius ar (ir) pareigybes parlamento nariai sudaro ar (ir) renka, kaip, pavyzdžiui, parlamento pirmininkas ir jo pavaduotojai, kurie paprastai kartu su parlamentinių grupių lyderiais sudaro parlamento vadovybę, parlamentinės grupės arba frakcijos, mišrios grupės, parlamentinių grupių lyderių (pirmininkų) sueiga, taryba, nuolatiniai ir laikinieji parlamento komitetai ir komisijos, darbo ir draugystės grupės ir pan. Daugelio parlamentų reglamentai yra priimami institucijos viduje suteikiant jam įstatymo galią turinčio teisės akto, reiškiančio, kad jis yra kaip vidaus įstatymas, ribojantis legislatyvinę valdžią, statusą4 . Ši konstitucinė pareiga savarankiškai nusistatyti savo struktūrą ir darbo tvarką tautos atstovybei kyla iš valdžių padalijimo principo, užtikrinančio, kad šių įgaliojimų įgyvendinimas negali priklausyti nuo kitų valstybės valdžią vykdančių institucijų. [Iš straipsnio, p. 466]Reikšminiai žodžiai: Parlamentarai; Parlamentarizmas; Nacionaliniai parlamentai; Europos Sąjungos teisė; Konstitucinė teisė; European Union; Parliamentarians; Parliamentarism; National parliaments; European Union law; Constitutional law; Europos Sąjunga (European Union).
ENNational constitutions define the basis of parliamentary constitutional structure. Meanwhile, parliamentary regulations, instructions of internal operation and statutes elaborate what structural formations and (or) incumbencies members of the parliament compose and (or) elect. Therefore, the reader of this study will be introduced to particular organisational peculiarities of parliamentary internal structure with the help of the analysis of legal acts. This study will enable not only to persuade into the existence of some common features of parliamentary internal structures, but also envisage particular exceptional organisational qualities of parliamentary internal structure. As a consequence, for the attainment of this purpose, states will be divided and their parliaments will be analysed depending on whether they are unicameral or bicameral. [From the publication]
- Lietuvos konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių apsauga, savivalda / Toma Birmontienė, Kęstutis Jankauskas, Egidijus Jarašiūnas, Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonis, Alvydas Pumputis, Vytautas Sinkevičius, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys, Edita Žiobienė. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. 523 p.
- Parlamento institucionalizacija ir teisėkūros procesas: Lietuvos atvejis : monografija / Alvidas Lukošaitis ; Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 262 p.
