Parlamento formų įvairovė ES valstybėse narėse
LTŠiuolaikinė parlamentarizmo samprata, parlamento konstitucinė apibrėžtis, sąveika su kitomis valstybės valdžiomis brendo kartu su Vakarų demokratija. Nors akivaizdžiai matoma, kad parlamentinės demokratijos vyksmui būdingi bendri dėsningumai, tačiau tautos, kurdamos valstybės konstitucijas, ėjo savitu keliu, kurį lėmė ir vidaus politinės socialinės aplinkybės, ir išorės veiksniai3. Bėgant laikui, keitėsi įvairių šalių ne tik galios, bet ir formos4 : vienos valstybės rinkosi vienerių rūmų, kitos - dvejų rūmų5 parlamentą. Kokios priežastys lemia unikameralizmo6 ar bikameralizmo7 pasirinkimą, ir bus siekiama atskleisti šiame straipsnyje. Kiekviena valstybė turi savo specifiką, tad net ir tokio paties tipo valstybės valdžios institucijos, o kartu ir parlamentai skirtingose valstybėse turi savų ypatumų. Nors parlamentas turi ir kitų funkcijų, tačiau būtent įstatymų leidybos funkcija geriausiai atskleidžia vienerių ir dvejų rūmų parlamentų skirtumus. Todėl straipsnyje, be kita ko, bus nagrinėjama, kaip įstatymai priimami daugelyje ES valstybių, lyginamos įstatymų leidybos procedūros tokio paties tipo ir skirtinguose parlamentuose. [Iš straipsnio, p. 406-407]Reikšminiai žodžiai: Nacionaliniai parlamentai; Parlamentarai; Parlamentarizmas; Rinkimai; Rinkimų teisė; Konstitucinė teisė; Konstitucijos; National parliaments; Parliamentarians; Parliamentarism; Elections; Electoral law; Constitutional law; Constitutions; European Union; Lithuania; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe author analyses parliamentary forms of the EU Member States, discloses factors determining how unicameralism or bicameralism is selected. It is stated that federal structure of the state supposes the choice of the bicameral parliament. In unitary states the option for bicameralism is based on the notion of the necessity of the correction and revise of the legislature and the supplementary restriction of state powers. These fourteen EU Member States have unicameral parliaments: the Republic of Bulgaria, the Kingdom of Denmark, the Republic of Estonia, the Republic of Greece, the Republic of Cyprus, the Republic of Latvia, the Republic of Lithuania, the Grand Duchy of Luxembourg, the Republic of Malta, the Republic of Portugal, the Republic of Finland, the Republic of Slovakia, the Kingdom of Sweden and the Republic of Hungary. Thirty other EU Member States have bicameral parliaments: the Republic of Ireland, the Republic of Austria, the Kingdom of Belgium, the Czech Republic, the Kingdom of Spain, the Republic of Italy, the United Kingdom, the Republic of Poland, the Kingdom of the Netherlands, the Republic of France, the Republic of Romania, the Republic of Slovenia and the Federal Republic of Germany. [From the publication]
- Česlovas Juršėnas: parlamentaras demokratinėje visuomenėje / Juozas Žilys. Parlamentas ir valstybinės valdžios institucijų sąranga / atsakingasis redaktorius Gediminas Mesonis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. P. 13-34.
- Laikinasis Pagrindinis Įstatymas Lietuvos Respublikos konstitucinėje sistemoje / Juozas Žilys. Lietuvos konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių apsauga, savivalda / Toma Birmontienė, Kęstutis Jankauskas, Egidijus Jarašiūnas, Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonis, Alvydas Pumputis, Vytautas Sinkevičius, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys, Edita Žiobienė. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. P. 28-95.
- Lietuvos konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių apsauga, savivalda / Toma Birmontienė, Kęstutis Jankauskas, Egidijus Jarašiūnas, Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonis, Alvydas Pumputis, Vytautas Sinkevičius, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys, Edita Žiobienė. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. 523 p.
- Lietuvos parlamentarizmo tradicijos: Steigiamasis Seimas / Antanas Šenavičius. Parlamentas ir valstybinės valdžios institucijų sąranga / atsakingasis redaktorius Gediminas Mesonis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. P. 93-109.
- Lietuvos valstybės konstitucijų istorija : XX a. pirmoji pusė / Mindaugas Maksimaitis. Vilnius : Justitia, 2005. 391 p.
- Parlamentarizmo teisinis reguliavimas Lietuvoje 1918-1940 metais / Mindaugas Maksimaitis. Parlamentas ir valstybinės valdžios institucijų sąranga / atsakingasis redaktorius Gediminas Mesonis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. P. 35-70.
- Parlamento institucionalizacija ir teisėkūros procesas: Lietuvos atvejis : monografija / Alvidas Lukošaitis ; Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 262 p.
- Parlamento teisės studijos / Vytautas Sinkevičius. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011. 492 p.
- Prancūzijos V Respublikos valdymo modelis - mišrios (pusiau prezidentinės) respublikos etalonas / Indrė Kavoliūnienė, Milda Vainiutė. Socialinių mokslų studijos. 2011, Nr. 3 (3), p. 1047-1071.
- Valdžių padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje / Egidijus Kūris. Konstituciniai valdžių sandaros principai. Vilnius: Valstybės žinios, 2008. P. 10-21.
- Valstybės valdymo forma konstitucinėje teisėje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Rytų Europos kontekste / Gediminas Mesonis. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. 231 p.
