Parlamentaro rinkimų sistemos ES
LTES valstybėse rinkimų procedūros atitinka visus demokratinėse valstybėse nusistovėjusius principus - kiekvienoje valstybėje rinkimai j parlamentą yra visuotiniai, tiesioginiai, lygūs, slapti ir laisvi. Tačiau skirtingose valstybėse naudojamos skirtingos rinkimų sistemos (mažoritarinė, proporcinė ar mišri), skirtingai sudaromos rinkimų apygardos, skirtingai paskirstomi balsai. Siekiant atskleisti ES valstybių parlamentų rinkimų ypatybes tikslinga išnagrinėti konstitucinj rinkimų j parlamentą institutą. Šiame straipsnyje analizuojamos 26 ES valstybių (išskyrus Lietuvos Respublikos, kurios rinkimų sistema jau yra atskleista daugelyje Lietuvos mokslinių teisės darbų) rinkimų sistemos. Lietuvos Respublikos moksliniuose darbuose dar nebuvo kompleksiškai nagrinėtos ir lygintos visų ES valstybių narių rinkimų sistemos. Tai patvirtina nagrinėjamos temos aktualumą ir naujumą. [Iš straipsnio, p. 378]Reikšminiai žodžiai: Europos Parlamentas; Parlamentarai; Parlamentarizmas; Rinkimai; Rinkimų teisė; Konstitucinė teisė; European Union; European Parliament; Parliamentarians; Parliamentarism; Elections; Electoral law; Constitutional law; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe author analyses parliamentary electoral systems of twenty six EU Member States (except the Republic of Lithuanian). It is stressed that every Member State has its own parliamentary electoral system (the majority voting, proportional or mixed), electoral districts are composed differently and votes are allocated diversely. The study also examines other issues related to parliamentary electoral systems, such as the form of a parliament, the duration of the tenure of a parliament member, the conditions of acquisition of active and passive electoral rights. [From the publication]
