LTJau ne vieną dešimtmetį akademinėje literatūroje analizuojant įvairius įmonėse vykstančius procesus, tarp jų ir vystymosi procesą, yra tiriami jiems įtakos turintys veiksniai, t. y. jėgos, veikiančios vidinėje ir išorinėje aplinkoje, kurių visuma formuoja vienokią arba kitokią įmonės vystymosi trajektoriją. Šioje tyrimų kryptyje nemažai dėmesio yra skiriama įmonių vystymosi sąlygoms, perėjimui iš vienos į kitą būseną nustatyti, vystymąsi sąlygojančioms jėgoms identifikuoti. Tačiau tenka konstatuoti, kad organizacijų (įmonių) vystymosi trajektorijos sąvoka nėra populiari ir įprasta organizacijų tyrimuose. Pats įmonių vystymasis (kaip platesnis konstruktas) sulaukia nemažai mokslininkų dėmesio, ypač tų, kurie remiasi konceptualiuoju požiūriu, rodančiu, kad įmonė vystosi didindama savo tikslus, norus, siekius, lūkesčius, susitarimus ir galimybes bei naudodama savo vidinius išteklius, išlaisvindama vidines galimybes nuo apribojimų. Kadangi vystymosi procesas nėra laikomas tiksliniu - nėra planuojama, kur, kada ir kaip turi įvykti vystymasis, todėl jis labiau primena išbandymus, kurių pasekmė - praturtėjimas potencialo prasme, didesnė branda, pažanga, didesnis veiklos efektyvumas plėtojant organizacinius gebėjimus. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Įmonės; Vystymosi trajektorijos; Socialinė atsakomybė; Plėtros procesai; Companies; Development trajectories; Social responsibility; Development processes.