LTTyrimai ir dokumentai, skirti įmonių socialinės atsakomybės problemoms spręsti, dažniau akcentuoja klausimus, susijusius su įmonių išorinės fizinės aplinkos ir jų supančio socialinio konteksto apsauga ir gerove. Kiek mažiau dėmesio sulaukia problemos, susijusios su įmonių vadovų atsakomybe už vidinę socialinę organizacijos aplinką. Itin aktualiu tampa klausimas apie tai, kiek įmonės administracija turi ir gali būti atsakinga už organizacijos saugią ir sveiką darbinę aplinką, socialinį-psichologinį klimatą, padalinių „stresinę temperatūrą“ ir pan. Tyrimai rodo, rūpinimasis vidinėmis socialinėmis organizacijos problemomis natūraliai gali peraugti į rūpinimąsi regiono ir krašto problemomis. Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) yra nuolatinis verslo įsipareigojimas veikiant etiškai prisidėti prie ekonomikos plėtros, gerinant darbuotojų, jų šeimų, taip pat vietos bendruomenės ir plačiosios visuomenės gyvenimo kokybę. ĮSA struktūroje išskiriami daliniai atsakomybės aspektai: ekonominiai, teisiniai, etiniai ir labdaros (filantropiniai), kurie tam tikru metu atitinka visuomenės lūkesčius konkrečių verslo organizacijų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Mikutienė, teikdama Seimui socialinių iniciatyvų įstatymą, siūlo numatyti, kad konkreti įmonė turėtų savanoriškai įgyvendinti socialines iniciatyvas, skirdama lėšų saugiai ir ekologiškai švariai darbo aplinkai kurti, sveikatai tikrinti ir tyrimams atlikti, taip pat maitinimui, sveikatingumui, laisvalaikiui ir kitoms paslaugoms. Įstatymo tekste akcentuojami vis blogėjantys visuomenės sveikatos rodikliai, darbo vietoje patiriamas stresas, profesinės ligos, kritęs darbingumas. Visa tai atsiliepia įmonių veiklos našumui. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Įmonės; Socialinė atsakomybė; Stresas darbe; Streso rizikos veiksniai; Companies; Social responsibility; Stress at work; Stress risk factors.