Kazlų Rūdos šnekta ir jos ypatybės

LTKazlų Rūdos ir jos apylinkių žmonės kalba pietinės vakarų aukštaičių tarmės (vakarų aukštaičių kauniškių) kapsų patarmės šnekta. Šia šnekta kalbama nemažoje dalyje Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos, išskyrus kampą prie Višakio Rūdos ir Jankų, taip pat Marijampolės savivaldybei priklausančioje Gavãltuvos apylinkėje. Straipsnyje nurodoma, kuo Kazlų Rūdos šnekta skiriasi nuo gretimų šnektų: Plutiškių–Skriaudžių, Agurkiškės–Višakio Rūdos–Jankų ir Pilviškių–Šunskų šnektų. Teigiama, kad skirtumai su pirmosiomis dvejomis yra gana akivaizdūs, o su Pilviškių–Šunskų šnekta tų skirtumų esama mažų ir tuos pačius dabar naikina (neutralizuoja) šnektų tarpusavio ir ypač bendrinės kalbos poveikis. Galima sakyti, kad Pilviškių–Šunskų šnekta yra tiesioginis Kazlų Rūdos šnektos tęsinys į vakarines kapsų šnektas (ir atvirkščiai). Nors rytinė ir vakarinė Kazlų Rūdos šnektos dalis turi kiek skirtumų, bet juos neutralizuoja Kazlų Rūdos mieste per 8–9 dešimtmečius susiformavęs supradialektas, savo įcentrine jėga tapęs traukos centru visiems apylinkių gyventojams. Išskirtinis šio supradialekto požymis – kalbėjimas ne grynai tarmine kalba, o pusiau tarmine kapsų patarmės forma. Todėl aprašant šį palyginti naują kalbinį darinį būtina matyti ir senųjų tradicinių šnektos elementų laikyseną, jų dinamiką laike, taip pat naujų pastovesniųjų reiškinių būklę. Todėl čia labai praverstų tyrimai, atliktini griežčiau atsižvelgiant į informantų socialinį statusą ir jų amžių.Straipsnyje trumpai nagrinėjami įdomesni šnektos fonetikos, morfologijos (kaitybos ir žodžių sandaros), sintaksės ir žodyno dalykai. Nurodoma, kad tik fonetikos lygmenyje šnekta plėtojasi savo pačios pagrindu, be kokių didesnių išorinių (bendrinės kalbos) poveikių. Visuose kituose lygmenyse jaučiamas didesnis ar mažesnis bendrinės kalbos poveikis ir naujai susidarantys mišrūs šnektos ir bendrinės kalbos dėsningumai yra vienas iš įdomiausių dialektologinės sociolingvistikos klausimų. [llt.lt]Reikšminiai žodžiai: Kazlų Rūda; Miesteliai; Tarmė; Patarmė; Šnekta; Tarmės (Dialektai); Kazlų Rūda; Town; Dialect; Sub-dialect.

ENThe speech of people living in Kazlų Rūda and its surroundings belong to the Kapsai sub-dialect of the southern West Aukštaičiai dialect (West Aukštaičiai in Kaunas area). This speech is used in a large part of area administered by the Kazlų Rūda self-government, with the exception of the area between Višakio Rūda and Jankai, as well as in Gavãltuva Neighbourhood ruled by the Marijampolė self-government. The article indicates the differences of the Kazlų Rūda speech from other ones, such as nearby speeches of Plùtiškiai–Skria÷džiai, Agu»kiškės–Víšakio Rūda–Jankai and Pílviškiai–Šunskai. Its difference from the first two speeches is rather obvious, but it differs little from Pílviškiai–Šunskai speeches and is negatively affected (neutralised) now by other speeches and the standard language. The Pilviškiai–Šunskai speech seems to be a direct spreading of the Kazlų Rūda speech into the western Kapsai speeches (and vice versa). Although there are some differences in the eastern and western parts of the Kazlų Rūda speech, they are neutralised by the supra-dialect formed in the town of Kazlų Rūda during eight or nine decades, which, due to its centripetal force, became a centre of attraction for all people in the surrounding areas. An exceptional feature of this supra-dialect is the speaking not in a pure dialect but in a semi-dialect form of the Kapsai sub-dialect.Therefore, describing this new linguistic formation it is necessary to see also the set of the olden traditional elements of the sub-dialect, their dynamics in time, as well as the state of new more stable phenomena. Therefore, the investigations should be performed paying stricter respect to the social status of the informants and their age. Brief analysis of more interesting features of the Kazlų Rūda speech, i.e., phonetics, morphology, syntaxis and lexis, is presented in the article. It is indicated that the speech was developing on its own at the phonetic level, without major external (standard language) impacts. At all other levels, the influence of standard language is more or less tangible; and new regularities being formed in the mixed entity of the sub-dialect and the standard language present one of the most interesting issues of dialectology and sociolinguistics. [llt.lt]