ES ir nacionalinės teisės sąveikos ypatumai

• MRU CRIS: knygos tekstas

LTES ir nacionalinės teisės sąveika laikoma sudėtingiausia ir konfrontiškiausia sritimi, siejančia ES ir ES valstybių narių tarpusavio santykius. Šioje srityje atsispindi teisės doktrinos ir praktikos aspektai, kurių įtakos ES ir nacionalinės teisės srityje negalima nepastebėti. Nurodyti klausimai svarbūs iki šiol, nes ES valstybių narių požiūris į ES ir nacionalinės teisės santykį keičiasi. Ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai keitėsi ES valstybių narių požiūris į ES ir nacionalinės teisės santykio problemą. Šis reiškinys dažnai apibrėžiamas kaip postlisaboninė ES teisės raida. ES valstybės narės pradėjo dažnai pabrėžti konstitucinio savitumo apsaugos poreikius, pasižyminčius jų padarytomis vienašališkomis išlygomis nacionalinės teisės naudai. Dėl šių priežasčių ES ir nacionalinės teisės (ypač konstitucinės) santykis tapo diskusijų pagrindu. Be to, pačioje ES teisėje irgi reglamentuojami ES valstybių narių konstitucinio savitumo santykiai, apibrėžiantys ES integravimo ribas. Panašios tendencijos de facto galimos Lietuvos teisėje, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas termino "konstitucinis savitumas" savo jurisprudencijoje nevartoja. Studijos tikslas - išnagrinėti nurodytas tendencijas ESTT praktikoje, kurioje atsispindi ES ir nacionalinės teisės kolizinis santykis. Lyginamosios teisės metodu bandoma išnagrinėti kitų ES valstybių narių teismų praktiką, taip pat įvertinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo poziciją, kuri vis dėlto nėra išimtis ES teisės kontekste. ES teisės požiūriu nuostata dėl konstitucijos viršenybės yra probleminė, nes ES integracija daugeliu atvejų yra apibūdinama kaip dviejų teisinių sistemų sujungimas į bendrai veikiančią teisės sistemą. [Iš straipsnio, p. 53]Reikšminiai žodžiai: Nacionalinė teisė; Konstitucinė teisė; Europos Sąjungos teisė; Teismų praktika; Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (Court of Justice of the European Union); European Union; Lithuania; National law; Constitutional law; European Union law; Case law; Court of Justice of the European Union; Europos Sąjunga (European Union).

ENThe author examines the implementation of the principle of supremacy of EU law by analysing the trends of jurisprudence of the Court of Justice of the European Union (hereinafter referred to as the ECJ) and Lithuanian national courts. After the Treaty of Lisbon has come into force, the Declaration No. 17 on Supremacy for the first time introduced legal provisions concerning the supremacy of EU law over national law. It should also be mentioned that Articles 4 and 5 of the Treaty on Functioning of the European Union establish the catalogue of competences of the EU and determine the methods of their separation in case there is a collision between the competence of the EU and that of the Member States. These legal provisions have been firstly introduced into the primary law of the EU. It should be stressed that particular attempts to regulate these issues in the Treaty of Amsterdam and the Constitutional Treaty for Europe were unsuccessful by then. The Lithuanian membership in the EU has an unquestioned impact for Lithuanian legal regime. The relationship between Lithuanian national law and EU law has recently become a very relevant issue. Therefore, the aim of this study is to analyse the potential problems of how EU law is applied in Lithuanian law. The study also examines how the competences of Lithuanian state institutions have been disposed to the EU. This is a very relevant topic, as the principle of supremacy of EU law over national law is being applied only it those areas, which have been attributed to the competence of the EU and EU Member States. Lithuanian constitutional law does not recognise the limitations of sovereign rights, EU law should be applied on every occasion, even if it contradicts the constitution of the Member State of the EU. The ECJ has developed the jurisprudence on the relation between EU law and national law, which solves the issue of collision in favour of EU law.The Lithuanian Constitutional Court acknowledges the principle of the supremacy of EU law over national law but makes particular reservations in favour of the National Constitution. The attitude of the Lithuanian Constitutional Court to protect the National Constitution is similar to the attitude of other constitutional courts of the EU Member States. The impact of the Federal Constitutional Court of Germany is felt in particular. It should be remarked that the practice of the ECJ and the jurisprudence of national constitutional courts reflect a trend to refrain from the issues of collision with national constitutions, in spite of different official positions. The Lithuanian Constitutional Court and other national courts of common and specialised competence invoke the preliminary ruling procedure established in Article 267 of the Treaty on Functioning of the European Union, when confronting the application of EU law. This procedure helps to solve the question of the primacy of EU law over national law and the application of legal norms on such an occasion. [From the publication]