LTKonstitucijos 30 straipsnyje deklaruojama, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Būtent priėmus Konstituciją Lietuvos teisės istorijoje moralinės žalos atlyginimas pirmą kartą tapo konstitucine nuostata. Šiame mokslo studijos skyriuje lyginamosios teisėtyros metodu nagrinėjamas neturtinės (moralinės) žalos reglamentavimas 1964 m. CK ir 2000 m. CK. Analizuojamas neturtinės (moralinės) žalos instituto formavimasis Lietuvoje bei neturtinės žalos instituto plėtra, atlyginimo galimybių išplėtimas nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam CK ir dėl to iškilę neturtinės žalos atlyginimo klausimai teismų praktikoje. Gramatiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodu atskleidžiama neturtinės žalos samprata, aptariamas neturtinės ir moralinės žalos santykis, neturtinės žalos funkcijos ir neturtinės žalos atlyginimo ribos (atvejai), nagrinėjama, kaip nustatomas atlygintinas neturtinės žalos dydis bei kokie yra kompensacijos dydžio nustatymo ypatumai atskirų kategorijų bylose. [Iš straipsnio, p. 1085]Reikšminiai žodžiai: Civilinė teisė; Civilinis kodeksas; Prievolių teisė; Neturtinė žala; Kompensavimas; Žala; Atlyginimas; Moralinė žala; Asmenys; Civilinė atsakomybė; Įstatymai; Teismų praktika; Civil law; Civil code; Law of obligations; Non-pecuniary damage; Compensation; Damage compensation; Moral damage; Persons; Civil responsibility; Legislation; Case law; Lthuania.