Vaikų literatūra aksiologiniu ir kognityvinio vaikiškumo požiūriu

LTŠiuolaikinė vaikų literatūra daugeliu atvejų stengiasi išvengti politiškai (ne) korektiškų temų (meninė religinių dalykų refleksija, tyrinėjimas yra neabejotinai viena iš tokių temų) ir verčiau renkasi kalbėti apie universaliuosius dalykus, dorybes, taip pat dvasinius vaiko pojūčius, kuriuos išgyvena kūrinių veikėjai (lyriniai subjektai). Vaizduojant personažų santykį su tikrove, neretai parodoma ir jų kognityvinė orientacija į tradicines dorybes. Visą geriausiąją vaikų literatūrą, nepriklausomai nuo šalies, kurioje ji sukurta, išpažįstamos religijos, kultūrinių, politinių skirtumų, vienija panašūs siekiai ir atpažįstami dėmenys: universalumas (universalios temos, idėjos, orientacija į universaliųjų dorybių raišką ir tyrinėjimą); meniška psichologinių situacijų, kuriose skleidžiasi, matyti veikėjo psichologinė branda ar brendimas, analizė; pastangos į pasaulį pažvelgti vaiko akimis, meninėje kūrinių realybėje užduoti filosofinių (teologinių) klausimų, atskleisti ypatingą vaikų išgyvenamą dvasinę patirtį, kurią, apibendrindamas tyrimų duomenis, yra aprašęs psichologas Tobinas Hartas. [Iš straipsnio, p. 449]Reikšminiai žodžiai: Anoniminis krikščioniškumas; Šiuolaikinė vaikų literatūra; Kognityvinis vaikiškumas; Anonymous christianity; Contemporary children's literature; Cognitive childhood.