Valdo Papievio pasakotojas: krikščioniškas savasties suskliaudimas ("Odilė", 2015)

LTValdo Papievio romanai – aukštojo modernizmo kūriniai, epistemologiniai intensyviai klausiančios sąmonės pasauliai. Viena vertus, jų kontekstas yra nomadinio mentaliteto literatūra, plūstelėjusi ryškia banga Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, griuvus Sovietų Sąjungos „geležinei uždangai“. Nomadinis mentalitetas radikaliai kitoks negu egzodo: egzodo rašytojai išvyko iš Lietuvos bėgdami nuo okupanto represijų, nuo mirties, o šiuolaikinis rašytojas migruoja turėdamas didelę laisvę. Literatūrinis egzodas iš esmės yra nepalikęs Lietuvos, daugeliui egzodo kūrinių ji yra pasaulėvokinis forpostas. Šiuolaikinė emigravusių rašytojų kūryba daugeliu atvejų yra multicentrinė: greta Lietuvos kaip pasaulėvokinės atspirties egzistuoja ir kitų kultūrų atspirtys. V. Papievio, nuo 1992 m. gyvenančio Paryžiuje, kūrybai prancūziškoji aplinka yra esmingai svarbi: Provansas romane "Eiti" (2010) yra unikali tikrovė, spalvas transformuojanti į švytėjimą; daugiasluoksnis Paryžius yra romanų "Vienos vasaros emigrantai" (2003), "Odilė" (2015) veikėjas. Kita vertus, V. Papievio romanai išsiskiria iš šiuolaikinės emigrantų literatūros filosofinio žvilgsnio gelme: išvykimas iš Lietuvos šiam rašytojui yra ne tik homo viator archetipo variacija („Eiti – tai mano namai“), bet ir savita filosofinė išėjimo iš savęs metafora. Siekiama įgauti distanciją žvelgiant į patį save – distancija svarbi kaip matymo galimybė: „Kaip išeit iš savęs – kaip išeini iš namų, išvažiuoji iš miesto, skrendi iš vieno krašto į kitą? Kaip suprasti save, jei negali pažvelgt į save iš šalies?“ – svarsto romano Odilė pasakotojas. [Iš straipsnio, p. 442]Reikšminiai žodžiai: Anoniminis krikščioniškumas; Šiuolaikinė lietuvių literatūra; Romanai; Valdas Papievis; Anonymous christianity; Contemporary Lithuanian literature; Novels; Valdas Papievis.