LTDanutės Kalinauskaitės novelių rinkinio Skersvėjų namai (2015) ryški žymė yra plataus spektro ironija. Skvarbi autoironija formuoja novelės „Suvyniok ugnį į popierių“ prasmę. Novelės pasakotoja, lietuvė keliautoja Ispanijoje, ironiškai kvestionuoja romantišką požiūrį į kelionę kaip į būdą giliau suvokti save ir gyvenimą. Pasakotoja norėtų, kad ši kelionė gilintų ir atgaivintų savimonę, deautomatizuotų suvokimą: nors ji sakosi norinti pabėgti nuo savęs, būti „laisva nuo visko, nuo savęs pačios, nuo savęs – ypač“, tačiau kartu ir laukia, kad „[s]ugrįš ir apkurtins džiaugsmas, kad vėl esi savo gyvenimo viduje, o ne stebi jį iš šalies. Kad visi daiktai aplink vėl tikri, žmonės – neatspėjami, o pasaulis pilnas paslapties, ir kad tos paslapties užteks, kol būsi gyva“, – taip, kaip būna „visose“ kelionėse. Iš pradžių atrodo, kad ir šioje kelionėje nutinka panašiai: ne vienas seno Ispanijos miesto gatvėse sutiktas žmogus atrodo įdomus, skatinantis pasakotoją klausti, kas tu, žadinantis pasakotojos, kurios profesija yra rašytoja, vaizduotę. Toji vaizduotė interpretuoja sutiktųjų paveikslus; kuriama fikcija fikcijoje, siekianti išryškinti tų paveikslų esmę (plg. pasakotojos pastebėjimą, jog „fikcija ir realybė kartais taip netikėtai persikloja“. [Iš straipsnio, p. 433]Reikšminiai žodžiai: Anoniminis krikščioniškumas; Šiuolaikinė lietuvių literatūra; Danutė Kalinauskaitė; Anonymous christianity; Contemporary Lithuanian literature; Danutė Kalinauskaitė.