Daivos Čepauskaitės pjesės: "nenulaušianti palūžusios nendrės" kūrybinė valia

LTK. Rahnerio teigimu, jei mes neabejojame, kad kiekvieno išganymas priklauso nuo Kristaus, ir sykiu pripažįstame, kad pasaulyje daug žmonių, kurie Kristaus nepažįsta, – tai neturime kito pasirinkimo kaip priimti anoniminio krikščioniškumo postulatą. Tačiau nesunku pastebėti, kad anoniminio krikščioniškumo, – Anonymes Christsein, – samprata yra logiškai ir teologiškai pažeidžiama. Viena vertus, anoniminis krikščioniškumas teigia, kad Kristus numirė už visus žmones ir yra visos žmonijos gelbėtojas, todėl kelias į išganymą ryšio su Kristumi negali neturėti, išgano tik Kristus, krikščionybė; kita vertus, anot anoniminio krikščioniškumo, galima būti išganytam ir neturint krikščioniškojo tikėjimo: pagal savo sąžinę gyvenantis žmogus savaime gyvena Dievo malonėje, tad gali būti išganytas ir nepažinęs Kristaus, nepriklausydamas institucinei krikščionybei. Negana to, anoniminis krikščioniškumas gali atrodyti leidžiantis nekrikščionis prieš jų valią priskirti krikščionims, o tai jau prieštarautų laisvos valios dogmai, kuri krikščionybės doktrinoje yra esmingai svarbi. K. Rahnerio oponentai priekaištauja, kad anoniminio krikščioniškumo idėja tėra būdas teologiškai susitaikyti su Dievo mirties faktu sekuliarizuotame pasaulyje ir faktiškai tik legalizuoja nukrikščionėjimo eigą, tapdama naudinga tikėjimo esmę iškreipiančioms koncepcijoms (tokioms kaip Dievo mirties teologija, T. J. J. Altizerio ateistinė krikščionybė ir pan.). Nepaisant šių teologinių diskusijų, Lietuvos kontekste anoniminio krikščioniškumo sąvoka skamba gana aiškiai. Lietuvoje daugelis netikinčiųjų vis dėlto yra, tariant teologiškai, „pažinę Kristų“ per krikštą ir sakramentus.Anoniminis krikščioniškumas Lietuvos sociokultūriniame kontekste gali nusakyti sąmoningo ryšio su krikščionybe apmirimą, inertiško, nuasmeninto buvimo krikščionybės lauke „bevardiškumą“ (gr. anonymos – bevardis), intuityvią pagarbą krikščioniškoms vertybėms (nors jos jau siejamos tik su „žmoniškumu“ ar „žmogiškumu“), pastangas vaduotis iš kosminio žmogaus apleistumo ir neprarasti egzistencinės vilties. [Iš straipsnio, p. 429]Reikšminiai žodžiai: Anoniminis krikščioniškumas; Pjesės; Šiuolaikinė lietuvių literatūra; Anonymous christianity; Play; Contemporary Lithuanian literature.