Paauglio (rašytojo) maištas prieš Dievą ir Jo tvarką
LTVienas iš svarbiausių paaugliams skirtų literatūros žanrų – probleminė psichologinė (sunkiojo realizmo) literatūra, kurioje meniškai tyrinėjama kokia nors personažui paaugliui iškilusi problema (sunkios, nepagydomos ligos, socialinė atskirtis, priklausymas sektoms, priklausomybės, įvaikinimas, išorinis bjaurumas, tėvų skyrybos, gyvenimas globos institucijose, atskirtis dėl tautinės / seksualinės tapatybės, prievarta). Ši literatūra, rašoma specialiai paaugliams, yra gana naujas vaikų literatūros žanras, atsiradęs vos prieš 70 metų, o jo ištakos siejamos su tokiais rašytojais kaip Susan Eloise Hinton, Robertas Cormieras, Paulas Zindelas, Judy Blume. Jau nuo XX a. vidurio tokią literatūrą ėmė kurti ir lietuvių rašytojai. XXI a. pradžioje (ypač antrajame dešimtmetyje, kai leidykla „Alma littera“ paskelbė paauglių literatūros konkursą) Lietuvoje buvo išleista daug geros probleminės psichologinės literatūros kūrinių. Nuosekliausiai šią literatūrą paaugliams kuria (ar kūrė, nes Bitė Vilimaitė jau mirusi) Kazys Saja (Kurio nieks nemylėjo, 2008; Liepsnojanti, 2013; Septyni miegantys broliai, 2009), Vytautė Žilinskaitė (Kintas, 2006), B. Vilimaitė (Mergaitės romanas, 2004), Gintarė Adomaitytė (Laumžirgių namai, 2001), V. Račickas (Užverstas dienoraštis, 2006; Baltos durys, 2015), R. Šerelytė (Rebekos salos, 2016), Daina Opolskaitė (Eksperimentas gyventi, 2015; Ir vienąkart, Riči, 2016), Ilona Ežerinytė (Sutikti Eidą, 2016; Verksnių klubas, 2017), Laura Varslauskaitė (Mano didelis mažas Aš, 2016) ir kt. Šio žanro literatūroje įprastai kalbama apie sunkias problemas, su kuriomis susiduria paauglys ir kurias išgyvendamas jis jaučiasi ypač vienišas, pažeidžiamas ar net patiria patyčių. [Iš straipsnio, p. 322]Reikšminiai žodžiai: Probleminė psichologinė literatūra; Krikščionybė; Paauglių literatūra; Problematic psychological literature; Christianity; Adolescent literature.
