Między stołecznością a partykularyzmem : wielonarodowościowe społeczeństwo Wilna w latach 1915-1920

• Between the capital and the province: a multinational society of Vilnius in 1915–1920
• Tarp sostinės ir provincijos: daugiatautė Vilniaus visuomenė 1915-1920 metais

LTKnyga atskleidžia Vilniuje susiformavusias politines iniciatyvas, socialinius reiškinius bei visuomeninį-kultūrinį gyvenimą sudėtingu laikotarpius: nuo 1915 rugsėjo, kai Vokietijos kariuomenė įžengė į miestą, iki antrosios bolševikų okupacijos 1920 m. liepos mėnesį. Vokietija užėmė Vilnių tuo metu, kai istorinėje LDK teritorijoje sustiprėjo tautinio atgimimo procesai, buvo aktyviai kuriami nepriklausomybės atgavimo projektai. Vokiečių okupacija paspartino šį geopolitinį procesą. Dauguma Vilniaus gyventojų atmetė LDK atkūrimo projektus. Lenkų tautybės vilniečiams buvo nepriimtina lenkų-lietuvių unijos idėja, o krajovcų ideologija nebuvo populiari. Lietuvių-lenkų konfliktas pasiekė apogėjų 1917–1918 mBeveik per visą vokiečių okupacijos laikotarpį Vilniaus žydai laikėsi „delsimo“ pozicijos. Visos tautinės grupės pirmosios rusų okupacijos laikotarpiu bolševikų planus vertino griežtai neigiamai. Laikotarpis nuo 1919 m. balandžio iki 1920 m. liepos mėn. vertintinas kaip paskutinysis vilniečių mėginimas surasti naują, kompromisais pagrįstą visuomeninės sanklodos formą, besiremiančią nuo seno susiklėsčiusiomis tautinės tolerancijos tradicijomis. Pastangos paversti Vilnių politine ir dvasine lietuvių sostine, lenkų Atėnais arba žydų šiaurės Jeruzale byloja apie politinių kovų nulemtą konkurenciją tarp skirtingų tautybių Vilniaus menininkų ir kultūros veikėjų. Tačiau, nepaisant karo sumaišties, Vilniaus teatrai ir koncertinės salės išsaugojo daug kūrybinio potencialo.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus miesto istorija; Tautos; Tautinės mažumos; Politinis; Visuomeninis; Kultūrinis gyvenimas; Švietimas.

ENThe book reveals political initiatives, social phenomena and social-cultural life that formed in Vilnius at a complicated period: from September 1915 when the German Army marched into the city to the second German occupation in July 1920. Germany occupied Vilnius at the time when processes of the national rebirth intensified in the territory of the GDL; projects of re-establishing independence were created. The German occupation speeded up this geopolitical process. The majority of the residents of Vilnius rejected projects of the re-establishment of the GDL. The idea of the Polish-Lithuanian Union was unacceptable to the residents of Vilnius of the Polish nationality and the ideology of the Krajowcy (Polish-speaking intellectuals from the Vilnius Region) was unpopular. The Lithuanian-Polish conflict reached the climax in 1917–1918. Vilnius Jews took the position of “delay” throughout the entire German occupation. All ethnic groups valued the Bolsheviks’ plans strictly negatively during the period of the first Russian occupation. The period from April 1919 and July 1920 is to be valued as last attempts of the residents of Vilnius to find a new form of the social structure based on compromises, which was in conformity with long-established traditions of national tolerance. The attempts to turn Vilnius into a political and spiritual capital testify to the competition determined by political struggles among Vilnius artists and cultural workers of different nationalities. However, despite confusion caused by the war, Vilnius theatres and concert halls preserved a great cultural potential.