Šiuolaikinė krikščioniškoji poezija: šventumo ir etikos horizontai
LTLiteratūros ir teologijos dialogo akiratyje kaip pamatinė krikščioniškosios poezijos sąvoka įvardytina teopoetika. Evangelikų teologas Henningas Schröeris, remdamasis K.-J. Kuschelio, filosofo bei katalikų teologo Hanso Urso von Balthasaro "teodramos" ir vokiečių evangelikų teologės, poetės Dorothee’ės Sölle teopoezijos koncepcijomis, teopoetikos esmę nusako pradėdamas nuo pirminės "theopoien" reikšmės: sudievinti, padaryti dieviškai ir Dievop. Pagrindo šiuolaikinei hermeneutinei ir literatūrinei teopoetikos sąvokos sklaidai H. Schröeris ieško filosofo Hanso Georgo Gadamerio žaidimo sampratoje ir rašytojo Paulio Konrado Kurzo mintyje, kad teopoetiniai tekstai parodo nuo dabartiškos situacijos neatsiejamą Dievo misteriją. Tolesnei poezijos recepcijai ypač reikšmingos D. Sölle įžvalgos, kad didžioji teologija visada praktikuoja pasakojimą ir maldą, kad naujajai literatūrai būdinga sintezė tarp mito, religijos ir refleksijos. Teopoetika ir jos variantas kalbant apie poeziją – teopoezija – suponuoja galimybę ar net būtinumą krikščioniškajai tradicijai surasti estetine prasme dabartišką, menine prasme patikimą formą. Šiuolaikinei moderniajai krikščioniškajai teopoezijai būdingas religine ir estetine prasme dinamiškas, tačiau teologinės tiesos kriterijaus iš esmės nepažeidžiantis tikėjimo tradicijos saugojimas, jos tęstinumas. [Iš straipsnio, p. 89]Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinė krikščioniškoji poezija; Šventumas; Šventieji; Etika; Contemporary christian poetry; Holiness; Saints; Ethics.
