LTTeisės normos, reglamentuojančios pagrindinius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus Lietuvoje, yra kodifikuotos. Skirtingos šalys pasirinkusios skirtingus šio instituto kodifikavimo modelius. Vienur, pavyzdžiui, Prancūzijoje, CK pateikiamas baigtinis priemonių, kurios pripažįstamos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, sąrašas1847. Kitur, pavyzdžiui, Lenkijoje, atskirus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuojančios teisės normos nėra susistemintos į vieną visumą ir priskiriamos skirtingiems prievolių ar daiktinės teisės institutams1848. Šis sisteminimo darbas paliekamas tiesiog teisės doktrinai1849. Dar kitose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, CK išvardijami prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, tačiau nurodoma, jog prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas ir kitokiomis priemonėmis1850. Lietuvos teisės kūrėjai pasirinko pastarąjį modelį ir, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdams skyrę V šeštosios CK knygos skyrių, pateikė pagrindinių šių būdų sąrašą bei įtvirtino liberalią nuostatą, paliekančią atviras duris sutarties laisvei ir prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų evoliucijai1851. Toks teisinio reglamentavimo lankstumas itin svarbus šiuolaikiniams nuolat ir sparčiai kintantiems ekonominiams santykiams. Taigi, palyginti su iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusiu 1964 m. CK, kuriame buvo pateikiamas baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, žengtas žingsnis praktinių naujovių link1852. [Iš straipsnio, p. 795-796]Reikšminiai žodžiai: Civilinė teisė; Civilinis kodeksas; Prievolių teisė; Prievolės; Įkeitimai; Netesybos; Laidavimas; Garantijos; Rankpinigiai; Sutartys; Teisinis reglamentavimas; Įstatymai; Teismų praktika; Civil law; Civil code; Law of obligations; Obligations; Pledges; Penalties; Suretyship; Guarantees; Earnest; Contracts; Legal regulation; Legislation; Case law; Lithuania.