Asmens branda ir jos atspindžiai konceptualiuosiuose Lietuvos švietimo dokumentuose

LT2019 metų bendrųjų programų atnaujinimo gairėse teigiama (Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo, 2019 m. lapkričio 18 d. Nr. V-1317, 2019), kad Lietuvoje trūksta dermės tarp ugdymo tikslų, ugdymo turinio įgyvendinimo ir mokinių pasiekimų vertinimo. Lietuvos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo apraše teigiama, kad pagrindinis ugdymo rezultatas yra laipsniškai įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę asmens brandą rodančios kompetencijos, apimančios žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas (Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo, 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1309, 2015). Tai suponuoja, jog valstybiniai brandos egzaminai turėtų būti sudaryti taip, kad atspindėtų asmens brandą rodančias kompetencijas, žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas. Remiantis šia mintimi 2020 metais atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas – nustatyti asmens brandos indikatorius Lietuvos konceptualiuosiuose švietimo dokumentuose. Pasiekti tikslui naudotas duomenų rinkimo metodas – dokumentų analizė. Surinktų duomenų apdorojimo metodas – turinio analizė. Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad asmens branda Lietuvoje yra tapatinama su kompetencijų visuma. Baigdami bendrąjį ugdymą mokiniai turėtų pasižymėti šiomis kompetencijomis: socialine, emocine ir sveikos gyvensenos; pažinimo; kūrybiškumo; pilietine; kultūrine; komunikavimo. Mokslinės literatūros apžvalga suponuoja, kad vėlyvosios paauglystės asmenybės raidos etape asmuo dar tik turi būti savojo identiteto paieškose. Dokumentuose pabrėžiama, kad kompetencijos yra vertinamos mokytojo ir mokinio sąveikoje, kaupiant kokybinius kompetencijų įrodymus. Tuo tarpu valstybiniai brandos egzaminai matuoja tris kognityvinių gebėjimų grupes: žinias ir supratimą, žinių taikymą ir aukštesniuosius mąstymo gebėjimus.Vertybinių nuostatų ir įsitikinimų egzaminas netikrina. Tyrimo išvada – brandos egzaminai neatspindi asmens brandos, aprašytos konceptualiuosiuose Lietuvos švietimo dokumentuose. Dokumentuose pabrėžiama, kad kompetencijos yra vertinamos mokytojo ir mokinio sąveikoje, kaupiant kokybinius kompetencijų įrodymus. Tuo tarpu valstybiniai brandos egzaminai matuoja tris kognityvinių gebėjimų grupes: žinias ir supratimą, žinių taikymą ir aukštesniuosius mąstymo gebėjimus. Vertybinių nuostatų ir įsitikinimų egzaminas netikrina. Tyrimo išvada – brandos egzaminai neatspindi asmens brandos, aprašytos konceptualiuosiuose Lietuvos švietimo dokumentuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmens branda; Kompetencija; Vertybės; Ugdymo(si) rezultatas; Valstybiniai brandos egzaminai; Personal maturity; Competence; Values; Educational outcome; State maturity exams.

ENThe 2019 guidelines for the renewal of general education programs in Lithuania state that there is a lack of coherence between the goals of education, the implementation of the curriculum, and the assessment of students’ achievements. The description of Lithuanian primary, basic and secondary education (2015) states that the main result of education is the gradually acquired competencies indicating the spiritual, intellectual and physical maturity of a person, which include knowledge, understanding, abilities and attitudes. This presupposes that state maturity exams should be designed to reflect the competencies, knowledge, understanding, abilities and attitudes that indicate a person’s maturity. Based on this idea, a qualitative study was conducted in 2020. Its aim was to determine the indicators of personal maturity in Lithuanian conceptual educational documents. To achieve the research goal, we applied the data collection method (document analysis) and the data processing method (content analysis). Qualitative research has shown that a person’s maturity in Lithuania is identified based on a set of competencies. To complete their general education, students should have the following competencies: social, emotional and healthy lifestyles; cognition; creativity; civil, cultural communication.A review of the scientific literature presupposes that at the stage of late adolescent personality development, a person is yet to be in search of their identity. The documents emphasize that competencies are assessed in teacher-student interactions by accumulating qualitative evidence of competencies. Meanwhile state maturity exams measure three groups of cognitive abilities: knowledge and understanding, application of knowledge, and advanced thinking abilities. Personal values and beliefs are not reflected in state maturity exams. The conclusion of the research is that maturity exams do not reflect the maturity of a person described in the conceptual documents of Lithuanian education. [From the publication]