Moterys Lietuvos mokyklų vadyboje: etnografinė perspektyva

LTŠiame straipsnyje pasitelkiant moterų lygybės, (ne)vertinimo švietimo įstaigų vadybinėse pozicijose aspektą, moters socialinio vaidmens konstravimą ir tapatybės performatyvumo problemą siekiama pažvelgti į visuomenėje vykstančius žmogaus teisių ir lygybės užtikrinimo procesus mokyklų vadybos lauke. Tyrimo metu individualiu lygmeniu pažvelgiama į tai, kas vyksta nematomoje vidinėje švietimo vadybos kultūroje, išskleidžiant visuminę švietimo sistemos mozaiką, kurią sudaro skirtingų švietimo sistemos dalyvių poreikiai, reikalavimai ir lūkesčiai. Pasitelkus interakcinės etnografijos epistemologiją tyrime atskleidžiama, kaip mokyklų vadovės konstruoja profesinę tapatybę lyties (ne)lygybės ir galios santykio kontekste. Duomenų analizei pasitelkta diskurso analizė leidžia pamatyti, kaip kalbiniais įrankiais yra konstruojami kasdieniai įvykiai ir socialinės praktikos. Dera pažymėti, kad tyrimo metu matytas „mažosios d“ diskursas (kalbos vartosenos) išauga į „didžiosios D“ diskursą bei atskleidžia, kaip mokyklų vadovės yra pozicionuojamos kontroversiniame švietimo vadybos kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokyklų vadyba; Feministinė prieiga; Interakcinė etnografija; Diskurso analizė; School management; Feminist standpoint; Interactional ethnography; Discourse analysis.

ENThe research takes on a transdisciplinary approach, focusing on paths of how female school principals construct and develop professional identity. Two major approaches to professional identity include a feminist standpoint and a social constructionist approach. The former claims are that females are underrepresented as leaders in most facets of work life due to gender role stereotypes, prejudices, and unequal power distribution. The latter subscribes to the notion that a person’s identities are multiple and fluid due to their cultural, historic, and social situatedness. According to a feminist standpoint, female identities are developed very differently from their male counterparts as a systemic hierarchy of inequity above the principalship is recognized. Despite the fact that the number of female school principals has been growing in the field of education management, a masculine approach is still being applied in this sphere due to the prevailing dominance of power culture in the society. The study is framed as an ethnographic case study. It aims to understand, investigate, and discover the patterns of how professional identity, as a cultural construct, is acquired in the context of concepts of agency, power relations, subjectivities within gender, and social analysis, encompassing multiple interactions in institutionalized processes and systems by which they are formed, shaped, and reshaped over time. [From the publication]

• Darbo rinkos segregacija pagal lytį ar lyčių vaidmenų detradicionalizacija? / Natalija Mažeikienė, Agnė Dorelaitienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2012, t. 29, p. 144-159.
• Does gender matter in governance? Gender quotas as a good policy tool : practice and failures in Lithuania / Oksana Mejere. Socialiniai tyrimai. 2012, Nr. 2 (27), p. 46-61.
• Įgalinimo samprata socialinių paslaugų kontekste / Jonas Ruškus, Natalija Mažeikienė, Rasa Naujanienė, Roberta Motiečienė, Džiugas Dvarionas. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2013, [Nr.] 12, p. 9-43, 147-148.
• Lyčių nelygybė Lietuvoje : analizė ir vertinimas remiantis Lyčių lygybės indeksu 2015 (EI GE) / Laima Andrikienė, Rūta Vaičiūnienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2016, Nr. 7 (1), p. 33-52.
• Lyties veiksnys asmens santykyje su autoritetais: kokybinė subjektyvaus patyrimo analizė / Ieva Bieliauskienė, Gražina Gudaitė. Psichologija. 2016, t. 53, p. 101-113.
• Moterų diskriminacija moksle: "stiklinės lubos", "stiklinės uolos", "ugnies sienos" ir "motinystės sienos" / Diana Janušauskienė. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 2, p. 132-139.