Paveldėjimo teisė: lyginamieji aspektai

LTPaveldėjimo teisė (pranc. droit succesorral, vok. Erbrecht, angl. Law of succession), kaip civilinės teisės institutas, yra normų, reguliuojančių asmenų teisę daryti nurodymus tvarkyti asmens turtą jo mirties atveju ir palikėjo teisių bei pareigų perėjimo įpėdiniams tvarką, visuma1555. A. Vileita pateikia panašų paveldėjimo teisės apibrėžimą: "Paveldėjimo teisė - tai visuma teisės normų, kurios reglamentuoja mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų perėjimų jo įpėdiniams"1556. Paveldėjimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui. CK 4.47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienas iš nuosavybės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teisėjo mirties momentu, visuma1557, įpėdinis, atsiradus palikimui, įgyja subjektinę paveldėjimo į palikimą teisę ir teisę ją įgyvendinti įstatyme nustatytais būdais. Lietuvoje, kaip ir daugumoje šiuolaikinės teisės sistemų valstybių, netaikomas romėnų teisės principas, pagal kurį mirusiojo šeimos nariai, gyvenę kartu, tapdavo ipso iure palikimo atsiradimo momentu - paveldėdavo palikėjo turtą, nesvarbu, kokia būdavo jų valia, t. y. tapdavo privalomaisiais įpėdiniais1558. [Iš straipsnio, p. 649]Reikšminiai žodžiai: Civilinė teisė; Civilinis kodeksas; Paveldėjimo teisė; Paveldėjimas; Palikimas; Teisiniai santykiai; Turtas; Įpėdiniai; Testamentai; Sandoriai; Įstatymai; Civil law; Civil code; Inheritance law; Inheritance; Legal relations; Property; Heirs; Wills; Transactions; Legislation; Lithuania.