Menų integravimas įgyvendinant STEAM projektus: pradinių klasių mokytojų patirtis
LTSTEAM ugdymas įvardinamas kaip vienas iš Lietuvos švietimo prioritetų, pripažįstant būtinybę mokykloje skatinti inovacijų kultūrą, ugdyti mokinių kūrybinį ir kritinį mąstymą, bendradarbiavimo ir lyderystės gebėjimus. Jei STEM dalykų tarpusavio integravimas jau nekelia abejonių, tai menų paskirtis tiek STEAM teorijoje, tiek ir praktikoje suprantama nevienareikšmiškai: diskutuojama dėl menų integravimo modelių, pavienių menų sričių įtraukimo intensyvumo, menų integravimo aplinkų ir kontekstų, mokytojų kompetencijos įgyvendinti menais grįstus STEAM projektus. Pripažįstama, kad moksliniame STEAM diskurse esama labai mažai lauko tyrimų, praktikos pavyzdžių, mokytojų ir mokinių patirties analizės. Siekiant išsiaiškinti, kaip pradinių klasių mokytojai integruoja menus į STEAM projektus, buvo atliktas kokybinis tyrimas (focus grupės diskusija) su dviejų, daugiau nei 3 metus STEAM projektus įgyvendinančių mokyklų pradinių klasių mokytojais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojai pirmenybę teikia menais papildytam STEAM disciplinų integravimo modeliui, dažniausiai tam pasitelkiant vaizduojamojo meno rūšis. Tyrimo dalyviai įžvelgė įvairius menų integravimo į STEAM ugdymą privalumus: mokinių mokymosi motyvacijos ir įsitraukimo į mokymosi procesus stiprinimas, mokymosi sąsajų su gyvenimu užtikrinimas, mokinių kritinio ir kūrybinio mąstymo, lyderystės ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymas. Pilnaverčiam menų integravimui pradinės mokyklos mokytojai pripažino stokojantys meninių gebėjimų, kūrybinės veiklos patirties spręsti meninių praktikų keliamus iššūkius. [Iš leidinio]
ENSTEAM education is named as one of the priorities of Lithuanian education, responding to the need to promote a culture of innovation at school and to develop students' creative and critical thinking. The search for opportunities of integration of the subjects of arts and sciences into teaching / learning processes involve researchers and practitioners from various fields (engineering, education, arts, culture, and technological innovation). The numbers of scientific publications on the concept of STEAM education and on the role of arts in it that have been increasing over the last decade testify to the scientific community's attention to the issue, however, they also raise so far unanswered questions about the integration of arts into STEAM theory and practice. Researchers address several problematic areas in STEAM education: insufficient analysis of practical cases, limited preparedness of teachers to implement STEAM projects, and one-sided interpretation of the purpose of arts. Not much is known about how teachers’ value personal experiences in arts integration, how effective the inclusion of arts in the context of STEAM education is, and what the dynamics of STEAM discipline integration is. The aim of this study is to find out why and how primary school teachers integrate arts into STEAM projects, what challenges they face, and how they assess their competencies to ensure arts integration. To achieve the aim of the research, a focus group discussion with teachers working at two Lithuanian primary schools and implementing STEAM projects was chosen as the main data gathering method. The results of the focus group discussion revealed that the teachers preferred an arts-enhanced model of STEAM subject integration mostly through visual arts (drawing, photography, collage, and sculptural elements by gluing). Arts were applied with the aim of diversifying students' academic activities and enriching them with emotional experiences.The research participants saw the following advantages of including arts in STEAM projects: increasing the choice of activities and tools, enhancing students' engagement in learning processes, developing leadership and cooperation skills, maintaining learning motivation, improving critical and creative thinking skills, and linking learning to life. The limitations of teachers' competence to integrate arts into STEAM projects became apparent as well: insufficient knowledge of forms and ways of artistic expression, distrust of their own artistic abilities, and a lack of experience in cooperation with art teachers and artists. Based on the research findings, the directions of further research were formulated, the most relevant ones being an analysis of specific STEAM projects and the modelling of multidimensional STEAM projects. [From the publication]
- Kai STEAM sujungia gamtos mokslus ir visuomeninį ugdymą / Raminta Matijošiūtė. Gamtamokslinis ugdymas 2023, vol. 20, No. 1, p. 20-32.
- Pedagogų kompetencijos taikant inovacijas ikimokykliniame ugdyme / Sigita Saulėnienė, Skirma Grikietytė. Studijos - verslas - visuomenė. 2022, 7, p. 95-103.
