Tarp krepšinio ir politikos: Lietuva ir lietuviai 2010–2014 metais Rusijos žiniasklaidoje

LTStraipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – aprašyti dalį koncepto LIETUVA turinio 2010– 2014 metų oficialiojoje Rusijos žiniasklaidoje, t. y. aptarti, koks Lietuvos vaizdinys buvo kuriamas minėto laikotarpio viešajame Rusijos diskurse. Remiantis iš 2010–2014 metų tekstų išrinktais žodžių Литва (lie. Lietuva), литовский, литовское (lie. lietuviškas), литовская (lie. lietuviška), литовские (lie. lietuviški), литовец (lie. lietuvis), литовцы (lie. lietuviai) vartojimo pavyzdžiais iš Nacionalinio rusų kalbos tekstyno periodikos dalies (http://ruscorpora.ru/new/), išskiriamos dažniausios tekstuose gvildenamos temos, aptariama konceptualiosiose metaforose užkoduota informacija. Dėmesys sutelkiamas ir į tekstų antraštes, žurnalistų aktualizuojamus precedentinius tekstus, tekstų paveikumui padidinti pasitelkiamas aliuzijas į abiejų šalių istoriją. Numatant tyrimo tikslą buvo remiamasi prielaida, kad vienos šalies viešajame diskurse publikuojami tekstai apie kitą šalį (ypač jeigu tos šalys turi iki galo neišspręstų probleminių klausimų) greičiausiai visada turės politikos diskurso atspalvį. Nagrinėjant nuo politikos nutolusias temas patogu yra parinkus tinkamą situaciją pareikšti požiūrį ir politikos temomis, nes minėtų temų sukelta emocinė reakcija gali paskatinti ir atitinkamą politiškai angažuotos informacijos priėmimą. Žurnalistų teiginiai turi tiesioginės įtakos žmonių nuostatų formavimuisi, o per nuostatas veikia ir elgesį.Išanalizavus iš 2010–2014 metų Rusijos žiniasklaidos išrinktus pavyzdžius, kuriuose pasakojama apie gyvenimo Lietuvoje realybę, galima apibendrinti, kad daugumoje iš jų vertybinės nuostatos yra labai aiškios, išreikštos akivaizdžiai, remiantis ne tik tuo, kas gali būti subtiliai implikuojama, bet ir pasitelkiant labai tiesmukas leksines konstrukcijas. Padaryta išvada, kad viešajame Rusijos diskurse, t. y. oficialiosios žiniasklaidos tekstuose, labai aiškus polinkis pateikiant informaciją apie Lietuvą kurti vaizdinį, kad tai yra skurstančių ir engiamų žmonių šalis, kurioje nėra paprasčiausios tvarkos, neegzistuoja žodžio laisvė, o dauguma Lietuvos žmonių Rusijos ir rusų atžvilgiu nusiteikę priešiškai. Negatyvios informacijos fone išimtį sudaro tekstai, kuriuose rašoma apie krepšinį. Juose Rusijoje ir kitose šalyse dirbantys treneriai iš Lietuvos, sportininkai apibūdinami kaip išskirtinai puikiai savo sritį išmanantys autoritetingi specialistai, profesionalai, kurių nuomonės turi būti paisoma. Vis dėlto dauguma 2010–2014 metų laikotarpio oficialiosios Rusijos žiniasklaidos tekstų turi labai aiškiai išreikštą nuostatą visomis įmanomomis priemonėmis hiperbolizuotai parodyti, kad Lietuva, išėjusi iš buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos, nepasiekė visiškai nieko, žmonėms šioje šalyje yra labai blogai, dabar šalis yra priklausoma nuo Vakarų Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų politikų valios. Taigi, ir išėjimas iš TSRS, jos sugriovimas buvę visiškai nereikalingi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskurso analizė; Lietuvos ir Rusijos santykiai; Politikos diskursas; Precedentiniai tekstai; Viešasis diskursas; Discourse analysis; Lithuanian-Russian relations; Political discourse; Precedent texts; Public discourse.

ENThe article aims to describe a part of the content of the concept LITHUANIA in the official Russian media of 2010–2014, i.e. to discuss what image of Lithuania was created in the public discourse of Russia during the mentioned period. Based on the examples of the words Литва, литовский, литовская, литовское, литовские, литовец, литовцы selected from the texts of 2010–2014 from the periodicals part of the Russian National Corpus (http://ruscorpora.ru/new/), the most common topics covered in the texts are singled out, the information encoded in the conceptual metaphors is discussed. The focus is also on the headlines of the texts, precedent texts actualized by journalists, and allusions to the history of both countries are used to increase the impact of the texts. The purpose of the study was based on the assumption that texts about another country published in one country’s public discourse (especially if those countries have unresolved problematic issues) are likely to always have a shade of political discourse. When analysing the topics that are distant from politics, it is convenient to choose the right situation to express one’s point of view on the topics of politics as well, because the emotional reaction caused by these topics can also lead to the appropriate acceptance of politically engaged information. The journalists’ statements have a direct influence on the formation of people’s attitudes, and through attitudes also affect their behaviour.Having analysed the examples selected from the Russian media of 2010–2014, which reveal the reality of life in Lithuania, it can be concluded that in most of them the values are very clear, expressed not only on the basis of what can be subtly implicated but also by employing the straightforward lexical constructions. It is concluded that in the public discourse of Russia, i.e. in official media texts, there is a very clear tendency to create an image when presenting information about Lithuania, that it is a country of poor and oppressed people, where there is no simple order, there is no freedom of speech, and most Lithuanians are hostile to Russia and Russians. Against the background of negative information, the texts that write about basketball are an exception. In them, Lithuanian coaches working in Russia and other countries, athletes are described as authoritative specialists with exceptional knowledge of their field, professionals whose opinions must be taken into account. However, most official Russian media texts of the period 2010–2014 have a very clear statement to show hyperbolically by all possible means that Lithuania, having left the former Soviet Socialist Republics, achieved absolutely nothing, it is very bad for the people in that country, and it is now dependent on the will of politicians from Western Europe or the United States. Thus, the exit from the USSR and its demolition were completely unnecessary. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Politikos mokslai / Political sciences