Jaunimo mokyklų vaidmuo taikant Traviso Hirschi socialinės kontrolės teoriją
LTJaunimo mokykla apibūdinama kaip viena iš priemonių, galinčių padėti nuslopinti kylančias rizikas ir orientuoti jaunuolių delinkventinio elgesio apraiškas į tinkamą tikslą ir visuomenėje vyraujančią vertybių sistemą. Kita vertus, mokykla gali būti vertinama ir kaip kontrolės ir galios institucija, sukelianti priešišką reakciją ir atsaką į diegiamas normas, taisykles ir vertybes. Tai gali skatinti jaunuolius aktyviau pažeisti visuomeninius standartus, maištauti ir prieštarauti vyraujančiai sistemai. Straipsnyje analizuojama jaunimo mokyklų daroma įtaka į delinkventinį elgesį linkusiems jaunuoliams, remiantis Traviso Hirschi socialinės kontrolės teorija ir pasitelkus kokybinio tyrimo – pusiau struktūruoto interviu – metodą. Ieškoma atsakymų į klausimus, ar jaunimo mokyklos sėkmingai prisideda prie delinkventų jaunuolių socializacijos ir ar gali jiems suteikti motyvaciją grįžti į tradicinę švietimo sistemą, darbo rinką? O gal jos suvokiamos kaip mokyklos, izoliuojančios ir nuo visuomenės atskiriančios tuos, kurie yra nepageidaujami, netikint jų galimybėmis resocializuotis ir tapti visaverčiais visuomenės nariais? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus atliktas interviu su ekspertais-praktikais – jaunimo mokyklose dirbančiais specialistais.Tyrimas atskleidė, kad jaunimo mokyklos vaidmuo gali būti vertinamas dvejopai. Viena vertus, jos gali būti sėkmingas socializacijos tarpininkas, galintis padėti jaunuoliams išmokti tinkamai elgtis, užtikrinantis socializaciją, prisirišimą, įsitraukimą, įsipareigojimą ir tikėjimą. Kita vertus, tai, jog sėkmės atvejai nėra dažni, atskleidžia jaunimo mokyklų patiriamus iššūkius ir sunkumus. Jaunuoliai ne visuomet perima mokykloje diegiamas vertybes ir pradeda elgtis prosocialiai, mokykla neretai suvokiama kaip priešiška ir pernelyg neatitinkanti jaunuolių turimos vertybių sistemos. Darytina išvada, kad dėl dvejopo jaunimo mokyklos vertinimo tokių mokyklų vaidmuo negali būti apibrėžiamas vienareikšmiškai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinės kontrolės teorija; Jaunimo mokykla; Delinkventinis elgesys; Jaunuolis; Social control theory; Youth school; Delinquent behaviour; Youth.
ENThe youth school is described as one of the tools that can help to suppress the emerging risks and direct the manifestations of the delinquent behaviour of young people towards the proper purpose and the system of values prevailing in the society. On the other hand, the school can be seen as an authority of control and power, causing hostile reactions and responses to the norms, rules and values that are being introduced. This can encourage young people to become more violent towards social standards, rebel and oppose the prevailing system. The article analyses the impact of youth schools on young people prone to delinquent behaviour according to Travis Hirschi’s social control theory, using the method of the qualitative research – a semi-structured interview. The research raises the following questions: whether youth schools successfully contribute to the socialization of delinquent youth and can give them motivation to return to the traditional education system and the labour market? Or, on the contrary, can they be perceived as institutions that isolate and segregate those who are undesirable and nobody believes in their ability to re-socialize and become full members of the society? In order to answer these questions, interviews with experts-practitioners – specialists working in youth schools were carried out. For qualitative content analysis, empirical data was processed using MAXQDA software tool.By analyzing the results of the research and using the principle of the axial coding, the categories, according to their areas, were split into the first and second level subcategories. The research reveals that the role of the youth school can be assessed in two ways. On the one hand, they can be a successful socializing agent that can help guide young people away from the delinquent behaviour by ensuring socialization, attachment, engagement, commitment and faith. On the other hand, the fact that success is not frequent reveals challenges and difficulties faced by youth schools. Young people do not always take over the values that are introduced at school and start to behave pro-socially, the school is often perceived as a hostile place that does not correspond to the value system of young people. The conclusion can be made that because of the ambivalent evaluation of youth schools, their role cannot be assessed unambiguously. [From the publication]
