LTStraipsnio objektas - straipsnyje analizuojama atskiros tipologinės kultūros paveldo objektų grupės - bažnytinės dailės - apskaita Lietuvoje 1990-1994 m. Teksto pradžioje aptariama bendroji kultūros paveldo situacija Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo, glaustai pristatyti teisės aktai, reglamentavę Lietuvos paminklosaugos sistemą nagrinėjamu laikotarpiu bei paminklosaugos institucijų veikla. Straipsnio tikslas - aptarti dailės objektų, saugomų savo pirminės paskirties vietose - tradicinių religinių konfesijų bažnyčiose ir maldos namuose - valstybinę apskaitų po Nepriklausomybės atgavimo. Šios tipologinės objektų grupės, sudarančios skaitlingiausių ir neabejotinai vertingiausių Lietuvos senosios dailės paveldo dalį, įvardijimui tekste pasirinktas bažnytinės dailės terminas. Kalbant apie galiojusių kultūros paveldo apsaugos sistemų, naudojami paminklosaugos ir paminklotvarkos terminai, kurie šiuo atveju atrodo korektiškesni, labiau atspindintys pasirinkto 1990-1994 m. laikotarpio specifikų ir padedantys išvengti painiavos. Konkrečiomis datomis apibrėžtų nepriklausomos Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistemos etapų sulyginai dar galima būtų vadinti „pereinamuoju". Kitaip tariant tiek Lietuva ,, užtruko " priimdama pirmų/į juridinį dokumentų - Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų (įsigaliojo nuo 1995 m. vasario 1 d.), skirtų kultūros paveldo apsaugos sistemos reglamentavimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė dailė; Kilnojamosios kultūros vertybės; Inventorizacija; Kultūros paminklų apskaita; Paminklosauga; Kultūros paveldo mokslinis centras; Kultūros paveldo inspekcija; Istorijos ir kultūros paminklų sąrašas; Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (IP); Laikinosios istorijos ir kultūros paminklų apskaitos sąrašas (LA); Sacral art; Movable cultural values; Inventory; Listing of cultural monuments; Monument protection; Cultural Heritage Research Center; Cultural Heritage Inspectorate; List of historical and cultural monuments; List of newly discovered historical and cultural monuments (IP); Accounting List of Provisional Historical and Cultural Monuments (LA).
ENArticle analyses the state recording system of a separate typological group of cultural heritage objects (sacral art) in Lithuania in the first years after regaining the Independence. A stage of cultural heritage protection system during 1990 - 1994 can be relatively defined as "transitional". In other words, five years passed until Lithuania has adopted the first legal instrument - Law on Protection of Immovabl e Cultural Property that came into force on 1 February 1995. The law wa s intended for the shaping of state policy in the area of cultural heritage protection. The beginning of the article presents the general cultural heritage situation in Lithuania after 1990, attitudes of the Lithuanian Cultural Congress and tasks of the strategic cultural heritage protection system reform declared during the Congress. The general legislation of cultural heritage protection system, institutional restructuring of the system and inventory of sacral art objects carried out in this context and formation of the Lists of protected objects are presented further in the text. [From the publication]