LTŠios dalies tikslas - apžvelgti per pirmąjį CK galiojimo dešimtmetį susiklosčiusią teismų praktiką (dėmesį sutelkiant į kasacinio teismo praktiką), kurioje buvo taikomos ir aiškinamos CK normos, reglamentuojančios specifinių fizinių asmenų teisių - teisės į vardą, atvaizdą, privatų gyvenimą, garbę ir orumą, kūno neliečiamumą, laisvę, teisės pakeisti lytį - gynimas. Manytina, jog taip ne tik retrospektyviai atskleidžiama, kaip CK specifinių fizinių asmenų teisių institutas buvo suprastas bei taikytas praeityje, tačiau ir kaip jis turi būti suprantamas, taikomas ir aiškinamas ateityje. Šią nuomonę sustiprina ir galiojančios Teismų įstatymo redakcijos 33 straipsnio 4 dalis542, kuri tiesiogiai įtvirtina teismų pareigą laikytis savo pačių bei aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktikos analizės svarbą sustiprina tai, jog civilinės teisės mokslininkai doktrinoje daugiausia dėmesio skyrė specifinių fizinių asmenų teisių gynybos būdų analizei - neturtinės žalos atlyginimo problematikai543. O likęs nagrinėjamų teisių teisinio reguliavimo turinys daug dėmesio nesusilaukė. [Iš straipsnio, p. 227-228]Reikšminiai žodžiai: Civilinė teisė; Civilinis kodeksas; Žmogaus teisės; Fiziniai asmenys; Privatus gyvenimas; Garbė; Orumas; Žala; Teisinis reguliavimas; Įstatymai; Doktrinos; Teismų praktika; Civil law; Civil code; Human rights; Natural persons; Private life; Honor; Dignity; Lesion; Legal regulation; Legislation; Doctrines; Case law; Lithuania.