Easter egg symbolism in Lithuania Minor

LTStraipsnyje, pasitelkiant autentišką lietuvininkų medžiagą, chronologiniu aspektu analizuojami Velykų papročiai ir tradicijos Mažojoje Lietuvoje, susijusios su vienu iš pagrindinių šventės elementų – kiaušiniu ir su juo atliekamais apeiginiais veiksmais: dovanojimu, dažymu, daužymu, ridenimu, velykavimu. Lietuvininkų Velykų šventės archajiškajam modeliui būdingi su kiaušinio simbolika susiję elementai, kuriems priskiriama apeiginė funkcija – tai archajišką semantiką turintis kiaušinių dažymas ir velykaičių dovanojimo paprotys bei įvairūs žaidimai su juo (daužymas, ridenimas). Ritualai su šiuo pagrindiniu šventės atributu – kiaušiniu – atliko išskirtinį vaidmenį, todėl lietuvininkų paprotinės tradicijos kaita buvo lėta. XIX a. pab.–XX a. pr. Mažojoje Lietuvoje galima pastebėti, jog lietuvininkų ritualinė tradicija praranda turėtą egzistencinę svarbą, ritualai virsta papročiais, o apeiginių funkcijų vietą užima tradicijos, formuojančios regioninę etninę tapatybę. Nebelieka kiaušinio dovanojimo maginės reikšmės, išpopuliarėja velykavimo tradicija bei atsiranda naujas elementas – kiaušinių slėpimas sode padarytuose lizduose vaikams pasakojant, kad juos padėjęs Velykų zuikis.Sugretinus Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos XX a. pab.–XXI a. pr. etnografinius duomenis matyti, kad Velykų papročių, susijusių su kiaušiniais, bendrybių yra daug: marginimo specifika, įvairūs veiksmai su margučiais (dovanojimas, žaidimai). Informantų pateikiamos tam tikrų tradicijų interpretacijos visuomet susijusios su socialine ir kultūrine aplinka, kurioje jie gyvena. Taigi sulyginus Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos Velykų šventės struktūrą ir apeiginius veiksmus su pagrindiniu šventės atributu – kiaušiniu, galima teigti, jog šie papročiai iš esmės yra tapatūs, pasitaikantys pakitimai yra gana smulkūs, daugiau susiję su socialine šeimų aplinka ir religiniu aspektu. XX–XXI a. šimtmečių sankirtoje kultūros ir švietimo institucijos tapo bene svarbiausiu veiksniu, palaikančiu simbolinių etninės kultūros formų gyvybingumą. Nors instituciškai organizuojama Velykų šventė vyksta pagal daugiau ar mažiau visai Lietuvai būdingą scenarijų, tačiau išskiriant tipiškus lietuvininkų regionui būdingus šventės elementus, centralizuotas kultūros institucijų veiklos organizavimas gali būti palankus puoselėjant vietines lietuvininkų tradicijos formas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Velykų kiaušinis; Mažoji Lietuva; Ritualas; Kalendoriniai papročiai; Easter egg; Lithuania Minor; Rites; Calendar holidays.

ENThe biggest Lietuvininkai holiday connected with the ceremonial act of egg painting was Easter. In general, rites of a communal nature dominated in the calendar holidays of Lithuania Minor: attending church in the morning of the holiday, whipping with juniper or birch branches on the first day of Easter (in some locations – on the second), giving of painted Easter eggs and so on. It should be noted that from the very first descriptions of the Easter celebration in Lithuania Minor and to the present day, the main holiday symbol has been an egg and ceremonial acts related to it. Thus, the Easter egg and its related ritual actions in the Easter traditions and rites in Lithuania Minor constitute the object of the article. The archaic model of the Easter celebration in Lithuania Minor is characterized by the elements related to the symbolism of the egg, which include the ritual function and archaic semantics of egg painting, the custom of Easter egg gifting and well-wishing, and various games with eggs (breaking, rolling). Rituals with this main holiday attribute – the egg – played an exceptional role, so custom and tradition in Lithuania Minor changed very slowly.In the late 19th – early 20th centuries, in Lithuania Minor, the ritual tradition noticeably loses its existential significance; rituals become customs, and ritual functions are replaced by traditions that form regional ethnic identity. The magical meaning of egg gifting is gone, the tradition of Easter greetings is gaining popularity, and a new element is emerging – hiding eggs in the nests made in the garden and telling children that they are brought by the Easter bunny. The modern model of Lithuania Minor holidays tries to combine ethnic traditions with the needs of the consumer-oriented modern society. Easter in Lithuania is unimaginable without Easter eggs. Of course, the techniques of egg decoration have slightly changed, but the activities remain identical – Easter eggs are given as presents and various games are played with them – rolling and trying to crush the opponent’s eggs. Thus, based on the written sources recorded in the territory of Lithuania Minor and on modern ethnographic narratives, it becomes obvious that the interpretations of Easter celebration provided by the informants are related to the social and cultural environment in which they live. Therefore, the data about Easter in Lithuania Minor obtained from surviving descriptions and living witnesses are interesting and studied as a monument of history and ethnography, a testimony to the evolution of spiritual values of the area’s population. [From the publication]